Elžbieta Jodinskaitė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Elžbieta Jodinskaitė
Elžbieta Jodinskaitė.jpg
Gimė 1877 m. birželio 18 d.
Švobiškis, Panevėžio apskritis
Mirė 1951 m. gegužės 3 d. (73 metai)
Panevėžys
Veikla Lietuvos bibliotekininkė, visuomenės veikėja

Elžbieta Jodinskaitė (1877 m. birželio 18 d. Švobiškyje, Joniškėlio valsčiuje1951 m. gegužės 3 d. Panevėžyje) – bibliotekininkė, visuomenės veikėja, draudžiamos lietuviškos spaudos platintoja.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

E. Jodinskaitė gimė Baltramiejaus ir Elžbietos Jodinskų šeimoje. Ji buvo paskutinis, ketvirtasis vaikas, po sūnų – Adomo, Jokūbo ir Povilo – gimusių Noreikonyse. Dukrai gimus, jos tėvai jau valdė Švobiškio dvarą. Kai po 1863 m. sukilimo buvo dalijamos Švobiškio dvaro žemės, didelė dvaro centro dalis atiteko Elžbietos tėvui, Švobiškio valsčiaus viršaičiui Baltramiejui Jodinskui (1828–1889).[1]

E. Jodinskaitė lankė Švobiškio pradžios mokyklą, kurią baigusi, 18901896 m. mokslą tęsė Mintaujos Pauker aukštesniojoje mergaičių mokykloje. Mintaujoje gyveno pas Joną ir Konstanciją Jablonskius. Jablonskių namai tada buvo svarbus lietuvių inteligentų centras, į kurį aptarti visuomeninio gyvenimo, spaudos, literatūros rinkosi žymūs tautinio atgimimo demokratinės krypties veikėjai: Motiejus Čepas, Mečislovas Davainis-Silvestraitis, Jonas Jablonskis, Antanas Kriščiukaitis (Aišbė), Motiejus Lozoraitis, Pranas Mašiotas, Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Adomas Sketeris ir kt. E. Jodinskaitė bendravo su tautinio atgimimo žmonėmis, platino draudžiamą lietuvišką spaudą („Varpą“, „Ūkininką“). Už tai 1900 m. lapkritį ji suimta, kalinta Liepojos kalėjime, tardyta ir nubausta vieneriems metams policijos priežiūros. Nuo to laiko ir maždaug iki 1921 m. konkretesnių žinių apie jos gyvenimą neaptikta.[2]

Dar paauglystėje E. Jodinskaitė tapo našlaite, paskui neteko ir brolių, liko be artimųjų, neištekėjo.[3]

Bibliotekinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Svarbiausias E. Jodinskaitės gyvenimo ir darbų etapas susijęs su Panevėžiu. 1921 m. spalio mėnesį E. Jodinskaitė buvo išrinkta meno ir kultūros draugijos „Aidas“ bibliotekininke. Nuo 1921 m. gruodžio 1 d. ji pradėjo dirbti Valstybinio centrinio knygyno (bibliotekos) sistemoje – jai patikėta įsteigti šios bibliotekos Panevėžio skyrių. Patalpų nebuvo skirta, todėl E. Jodinskaitė dirbo savo bute – kaupė fondą, tvarkė dokumentus. Savo bute ji 1922 m. balandžio mėnesį pradėjo nesistemingai išdavinėti knygas. Oficialiai patalpos Šeduvos gatvėje bibliotekai skirtos ir biblioteka pradėjo išdavinėti knygas 1922 m. rugsėjo 1 d.[4]

Bibliotekininkystės srityje E. Jodinskaitė buvo savamokslė. Pirmųjų žinių ir patyrimo įgijo „Aido“ draugijos bibliotekoje, o dirbdama Valstybinio centrinio knygyno Panevėžio bibliotekoje, ji lankė Kauno bibliotekas, dalyvavo Pabaltijo bibliotekininkų kongresuose (1935, 1938). Jos darbui ir savišvietai daug padėjo tai, kad mokėjo lenkų, rusų, vokiečių, prancūzų, lotynų kalbas.[3]

E. Jodinskaitės įkurta ir vadovaujama Panevėžio biblioteka buvo viena seniausių ir geriausių viešųjų bibliotekų tarpukario Lietuvoje. Dar 1924 m. tikrinant Valstybinio centrinio knygyno aštuonis skyrius, pripažinta, kad bibliotekinio darbo požiūriu geriausiai tvarkoma Panevėžio biblioteka. Neatsitiktinai E. Jodinskaitė – viena iš pirmųjų provincijos bibliotekininkių jau 1931 m. priimta į Lietuvos bibliotekininkų draugiją. Tais pačiais metais ji išrenkama į šios draugijos laikinąją revizijos komisiją, o 19331934 m. perrinkta revizijos komisijos pirmininkės pareigoms. 1938 m. Lietuvos valstybės 20-mečio proga iš 28 Lietuvos bibliotekininkių, pristatytų Vytauto Didžiojo ordinui gauti, buvo atrinkta tik E. Jodinskaitė. Ar ji gavo šį apdovanojimą, nežinoma.[5]

Sovietų valdžiai E. Jodinskaitė buvo nepatikimas asmuo. 1941 m. Lietuvos komunistų partijos suvažiavime ji kritikuota ir atleista iš bibliotekos vedėjos pareigų. Į biblioteką grįžo vokietmečiu, o 19441947 m. vėl buvo jos vedėja.[6] Panevėžio bibliotekoje E. Jodinskaitė su pertraukomis dirbo iki 1947 m.[7]

Labdaringa veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

E. Jodinskaitės labdarystė daugiausia susijusi su „Žiburėlio“ draugija. Dar spaudos draudimo laikais ji įsitraukė į moksleivių ir kultūros darbuotojų šalpos draugijos „Žiburėlis“ veiklą, ją rėmė ir po 1906 m., kai draugija jau veikė legaliai. 1919 m. „Žiburėlio“ skyrių įsteigus Panevėžio gimnazijoje, parduoto Švobiškio dvarelio lėšas skyrė neturtingiems moksleiviams šelpti. Savo globotinius ji rėmė ir iš bibliotekininkės atlyginimo. E. Jodinskaitė daug padėjo būsimajam skulptoriui Bernardui Bučui, jam mokantis Panevėžio gimnazijoje, studijuojant Romos dailės akademijoje ir kituose užsienio miestuose.[6]

Atminimo įamžinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Elžbietos Jodinskaitės kapas Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros kapinėse (Ramygalos g.)

1990 m. Panevėžio bibliotekininkų iniciatyva ant E. Jodinskaitės kapo Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros kapinėse pastatytas antkapinis paminklas (aut. A. Pajuodis).[8] 2007 m. kapas  įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.[9]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Raguotienė, Genovaitė. Elžbieta Jodinskaitė: knygos ir labdaros žmogus. Santr. angl. // Panevėžio krašto spauda: leidyba ir sklaida. Panevėžys: [Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės biblioteka], 2001. P. 51.
  2. Raguotienė, Genovaitė. Elžbieta Jodinskaitė: knygos ir labdaros žmogus. Santr. angl. // Panevėžio krašto spauda: leidyba ir sklaida. Panevėžys: [Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės biblioteka], 2001. P. 52–53.
  3. 3,0 3,1 Raguotienė, Genovaitė. Elžbieta Jodinskaitė: knygos ir labdaros žmogus. Santr. angl. // Panevėžio krašto spauda: leidyba ir sklaida. Panevėžys: [Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės biblioteka], 2001. P. 54.
  4. „Virtualus 2021-ųjų metų datų kalendorius“ Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka. Nuoroda tikrinta 2021-06-18.
  5. Raguotienė, Genovaitė. Elžbieta Jodinskaitė: knygos ir labdaros žmogus. Santr. angl. // Panevėžio krašto spauda: leidyba ir sklaida. Panevėžys: [Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės biblioteka], 2001. P. 54–55.
  6. 6,0 6,1 Raguotienė, Genovaitė. Elžbieta Jodinskaitė: knygos ir labdaros žmogus. Santr. angl. // Panevėžio krašto spauda: leidyba ir sklaida. Panevėžys: [Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės biblioteka], 2001. P. 55.
  7. Elžbieta Jodinskaitė, pirmoji Panevėžio viešosios bibliotekos direktorė: [atsiminimai] / parengė Loreta Dundulienė. Iliustr. // Tarp knygų. 2012, nr. 5, p. 26.
  8. „Elžbietos Jodinskaitės antkapinis paminklas“ Panevėžio kraštas virtualiai. Nuoroda tikrinta 2021-06-21.
  9. „Knygnešės Elžbietos Jodinskaitės kapas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2021-06-18. 

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Černiauskienė, Bronislava. Panevėžio bibliotekos įkūrėja Elžbieta Jodinskaitė. Iliustr. // Švobiškis. Panevėžys: Amalkeros leidyba, 2007. P. 122–132.
  • Elžbieta Jodinskaitė, pirmoji Panevėžio viešosios bibliotekos direktorė: [atsiminimai] / parengė Loreta Dundulienė. Iliustr. // Tarp knygų. 2012, nr. 5, p. 26–29.
  • Jalianiauskienė, Vitalija. Į Panevėžį atnešusi žodį ir šviesą. Iliustr. // Sekundė. 2021, kovo 26, p. 6–7.
  • Jodinskaitė Elžbieta // Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864–1904. Vilnius: Diemedis, 2004, [kn. 1], p. 186.
  • Mošinskienė-Didžiulytė, Halina. Šviesių dvasios namų sergėtoja. Portr. // Sekundė. 1997, spal. 24, p. 10.
  • Paukštienė, Jarda. Panevėžio viešosios bibliotekos įkūrėja Elžbieta Jodinskaitė. Iliustr. // Tarp knygų. 1991, nr. 3, p. 26–27.
  • Raguotienė, Genovaitė. Elžbieta Jodinskaitė: knygos ir labdaros žmogus. Santr. angl. // Panevėžio krašto spauda: leidyba ir sklaida. Panevėžys: [Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės biblioteka], 2001. P. 51–58.
  • Raguotienė, Genovaitė. Jodinskaitė Elžbieta // Knygotyra. 2002, t. 39, p. 175.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]