Eglė Mėlinauskienė
Eglė Mėlinauskienė (g. 1964 m. sausio 10 d. Kaune) – lietuvių fotomenininkė, visuomenės veikėja, fondo „Mamų unija“ vadovė.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1982 m. technikos mokykloje įgijo braižytojo–konstruktoriaus specialybę. 1983–1988 m. studijavo Kauno politechnikos institute Lengvosios pramonės fakultete. 1999–2001 m. Vilniaus Gedimino technikos universitete įgijo nekilnojamo turto vadybos magistro laipsnį. 2001 m. A. Bagdonienės privačioje dizaino mokykloje išklausė fotografijos kursą. Nuo 2002 m. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narė. Fotografuoja gamtą, vėžiu sergančias moteris ir vaikus.[1]
Įveikusi krūties vėžį, moteris pasižadėjo atsidėkodama padėti kitiems žmonėms.[2] Su Edita Jakutyte įkūrė „Juliuko fondą".[3] Vadovauja Labdaros ir paramos fondui „Mamų unija“, 2008 metais įkurtam Mėlinauskienės, žurnalistės Rūtos Mikelkevičiūtės ir televizijos laidų vedėjos Laimos Kybartienės iniciatyva. Pagrindinis fondo siekis – surinkti pinigų trūkstamai medicininei įrangai Vilniaus universiteto vaikų ligoninės ir Kauno medicinos universiteto klinikų skyriams, kuriuose gydomi vėžiu sergantys vaikai iš visos Lietuvos.[4]
Ištekėjusi. Dukra Justina LSMU Veterinarijos akademijos studentė.[5]
Apdovanojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 2003 m. – Jono Dovydėno premija, Vilbros ir Fotoserviso prizas
- 2004 m. – konkurso Lietuvos spaudos fotografija reportažo temos nugalėtoja
- 2006 m. – konkurso Lietuvos spaudos fotografija reportažo temos nugalėtoja
- 2006 m. – Lietuvos rekordo diplomas. Paroda „Akimirka“ apkeliavo daugiau nei 50 miestų
- 2007 m. – Tarptautinis menų festivalis. Nugalėtojas fotografijos srityje. Maskvos Maniežo parodų centras.
Leidiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Diagnozė Fotografijos parodos katalogas. – Vilnius, Lietuvos fotomenininkų sąjunga, 2005 m. kovas 22 d.
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nuotraukos albumuose[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Lietuvos fotografija: vakar ir šiandien (Vilnius, 2003, 2004, 2006)
- „Tai Lietuva“ (Vilnius, 2004)
- „Tai Lietuva“ (Vilnius, 2005)
- „Tai Lietuva“ (Vilnius, 2006)
- Tarptautinės fotografijos parodos „Gyvos žemės mintys“ katalogas (2001)
Serijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- „Labas“ (2001)
- „Akimirka“ (2003)
- „Diagnozė“ (2003–2005)
- „Paslėptas gyvenimas“ (2005 pradėta)
Atskiri darbai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Ryto vigilija (2004)
- Kelias (2004)
- Miškan (2004)
- Arimai (2004)
- Kirtavietė (2003)
- Medis (2003)
- Nauja diena (2003)
- Užupis (2003)
- Vangus pavasaris (2002)
- Vilnelė (2002)
- Aušra (2002)
- Senamiesčio rytas (2002)
- Birmos vienuolis (2002)
Parodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Personalinės parodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 2002 m. „Labas“, Parlamento galerija, Vilnius
- 2002–2004 m. „Akimirka“ daugiau nei 50 Lietuvos miestų krūties vėžio tema
- 2005 m. „Diagnozė“, fotografijos galerija Prospektas, Vilnius
- 2007 m. „Diagnozė“, fotografijos galerija, Varšuva
Grupinės parodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 2003 m. „Gyvos žemės mintys“AB „Mažeikių nafta“ kultūros centras, Mažeikiai
- 2003 m. „Medis“, Fotografijos galerija, Lvovas, Ukraina
- 2004 m. „Lietuvos Spaudos fotografija“, Rotušė, Vilnius
- 2004 m. „Peizažas“ fotografijos galerija Prospektas, Vilnius
- 2005 m. „Lietuvos spaudos fotografija“, Rotušė, Vilnius
- 2006 m. „Lietuvos spaudos fotografija“, Rotušė, Vilnius
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Vėžį įveikusi E. Mėlinauskienė išsivadavo iš prievolės dirbti dėl pinigų Archyvuota kopija 2013-01-08 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Vaistas nuo vėžio - optimizmas Archyvuota kopija 2009-12-15 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Juliukas išėjo. Nesupratau, kodėl likau šitoj žemėj...
- ↑ Turiu grąžinti skolą už antrąjį savo gyvenimą
- ↑ Mamos ir dukters kulinarinis duetasnuotraukos Archyvuota kopija 2016-06-24 iš Wayback Machine projekto.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Informacija apie Eglę Mėlinauskienę Archyvuota kopija 2008-06-12 iš Wayback Machine projekto.