Edvardas Grūbė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Edvardas Grūbė
latv. Edvards Grūbe
Gimė 1935 m. lapkričio 3 d. (84 metai)
Ryga
Sutuoktinis (-ė) Inta Celminia
Veikla latvių tapytojas
Organizacijos Latvijos dailės akademija
Pareigos profesorius
Alma mater Latvijos dailės akademija

Edvardas Grūbė (latv. Edvards Grūbe, 1935 m. lapkričio 3 d. Ryga) – latvių tapytojas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žmona dailininkė Inta Celminia. 19551961 m. studijavo Latvijos dailės akademijoje pas E. Kalninį. 19601971 m. dėstė Rygos taikomosios dailės mokykloje, nuo 1964 m. – Latvijos dailės akademijoje. Nuo 1992 m. profesorius.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kuria peizažus, portretus, figūrines kompozicijas („Rytų vėjas“ 1961 m., „Oskaras“, „Vyrai su laimikiu, Žvejai“, abu 1963 m., „Pro senus miesto vartus / Latvių šauliai“ 1967 m., „Duona“ 1969 m., „Langas“ 1970 m., „Pokalbis“ 1979 m., „Žiemos peizažas“ 1983 m., „Vaikas“ 1988 m.). Paveikslams būdingas žanro neapibrėžtumas, dekoratyvumas, statiškas ritmas, monochrominis koloritas, skirtingų faktūrų deriniai. Nuo 1964 m. dalyvauja parodose. 1975 m. Baltijos šalių tapybos trienalės laureatas.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lijana ŠatavičiūtėEdvardas Grūbė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 200 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]