Eduard Vääri
Eduardas Vėris est. Eduard Vääri | |
---|---|
Gimė | 1926 m. birželio 26 d. Lapetukmė, ![]() |
Mirė | 2005 m. gegužės 17 d. (78 metai)![]() |
Tautybė | estas |
Tėvas | Eduard Vääri |
Motina | Liisa Vääri |
Vaikai | Elia |
Veikla | kalbininkas pedagogas, visuomenininkas |
Sritis | finougrų kalbos |
Organizacijos | Tartu universitetas |
Pareigos | profesorius |
Eduardas Vėris (est. Eduard Vääri; 1926 m. birželio 26 d. Lapetukmės k. – 2005 m. gegužės 17 d. Tartu apskrityje) – Estijos finougrų kalbų tyrėjas, kalbininkas ir visuomenininkas. Publikacijų apie lyvių kalbą autorius, Estijos valstiečių partijos atstovas spaudai ir Estų kalbos apsaugos draugijos įkūrėjas.[1]
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1950 m. baigė Tartu universitetą ir nuo 1952 m. jame dėstė. Tais pačiais metais Tartu universitete pradėjo tirti finougrų kalbas, tarp jų Valdajaus karelų, vepsų, vodų ir lyvių. Nagrinėjo paveldėtąjį Baltijos finų kalbų žodyną, 1953 m. šia tema apgynė diplominį darbą, vėliau susitelkė į estų ir lyvių kalbas. 1957 m. tapo vyresniuoju profesoriaus asistentu. 1975 m. apgynė daktaro disertaciją apie lyvių kalbos paveldėtąsias darybos priesagas. 1976–1978 m. Helsinkio universitete dėstė estų kalbą. Nuo 1980 m. ėjo profesoriaus pareigas, nuo 1993 m. – atsistatydinęs nusipelnęs profesorius. Nuo 1990 m. buvo Estijos gyvybės mokslų universiteto kalbų centro lektorius.[2] 1993–1996 m. dirbo Tartu miesto tarybos švietimo ir kultūros komitete.
E. Vėris publikavo daugiau kaip 200 mokslinių tyrimų apie lyvių kalbą. Yra parašęs estų kalbos vadovėlį, kuris buvo pakartotinai išleistas daugybę kartų.[3] Kartu su J.Silvečiu ir R. Kleisigu, E. Vėris yra estiško „Svetimžodžių žodyno” bendraautoris.[4]
Apdovanojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- F. J. Vydemano apdovanojimas už nuopelnus kalbotyros srityje (est. Ferdinand Johann Wiedemanni keeleauhind), 2001 m.[5]
- Baltosios žvaigždės IV laipsnio ordinas (est. Valgetähe teenetemärk), 2004 m.[6]
Darbai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- „Kalbininkas E. Vėris: straipsniai ir bibliografija”. Sudarė Reet Vääri ir Krista Kerge. Talino universitetas, Talinas, 2011, 370 p; ISBN 9789949463930 (est. "Keeleteadlane Eduard Vääri: artikleid ja bibliograafia". Koostanud Reet Vääri ja Krista Kerge. Tallinna Ülikool, Tallinn 2011, 370 lk; ISBN 9789949463930)
- „Lyvių kalba ir liaudies humoras. E. Vėrio lyvių tautos ir kalbos studijos”. Sudarė: Ott Kurs, Tuuli Tuisk, Reet Väär, Estijos mokslų akademijos gimtosios kalbos draugija, Talinas, ISBN 9789949922222; prieiga prie spausdintų rinkmenų (est. "Liivi rahva keel ja meel. Eduard Vääri uurimused liivlastest ja liivi keelest". Koostajad: Ott Kurs, Tuuli Tuisk, Reet Vääri. Eesti Teaduste Akadeemia Emakeele Selts, Tallinn 2016, 430 lk; ISBN 9789949922222; kättesaadav ka trükifailina)
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Sven-Erik Soosaar Uurali keelte õpetamise ajaloost Tartu Ülikoolis Archyvuota kopija 2017-02-05 iš Wayback Machine projekto.; tikrinta 2017-02-20
- ↑ Sven-Erik Soosaar Uurali keelte õpetamise ajaloost Tartu Ülikoolis Archyvuota kopija 2017-02-05 iš Wayback Machine projekto.; tikrinta 2017-02-20
- ↑ Vääri, Eduard (1975). Viron kielen oppikirja. Helsinki: Suomalaisen Kirjallisuuden Seura. ISBN 951-717-064-5.
- ↑ Informacija apie„Svetimžodžių žodyną” Archyvuota kopija 2017-02-22 iš Wayback Machine projekto. (estų k., anglų k.); tikrinta 2017-02-21
- ↑ Universitas Tartuensis (estų k.); tikrinta 2017-02-25
- ↑ Universitas Tartuensis[neveikianti nuoroda] (estų k.); tikrinta 2017-02-25