Eduard Heinrich Flottwell
| Eduard Heinrich Flottwell | |||||||||||||||||||||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||
| 1861 m. | |||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Gimė | 1786 m. liepos 23 d. Įsrutis, Prūsijos karalystė 
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Mirė | 1865 m. gegužės 28 d. (78 metai) Berlynas, Prūsijos karalystė
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Vaikai | Julius Adalbert Flottwell | ||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Poznanės didžiosios kunigaikštystės aukščiausiasis prezidentas | |||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Ėjo pareigas | 1830 m. − 1841 m. (~11 metų) | ||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Ankstesnis | Antanas Henrikas Radvila | ||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Vėlesnis | Adolf Heinrich von Arnim-Boitzenburg | ||||||||||||||||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Alma mater | Karaliaučiaus universitetas | ||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Žymūs apdovanojimai | |||||||||||||||||||||||||||||||||||
   | |||||||||||||||||||||||||||||||||||
Eduardas Heinrichas Flotvelis, nuo 1861 m. – fon Flotvelis (vok. Eduard Heinrich Flottwell, von Flottwell, 1786 m. liepos 23 d. – 1865 m. gegužės 28 d.) – prūsų politikas.
Per savo politinę karjerą ėjo įvairias vadovaujančias pareigas, pavyzdžiui, buvo Poznanės didžiosios kunigaikštystės (1830–1841 m.), Saksonijos (1841–1844 m.), Vestfalijos (1846–1850 m.), Prūsijos (1849–1850 m.) ir Brandenburgo (1850–1862 m.) provincijų aukščiausiasis prezidentas. Taip pat buvo Prūsijos finansų ministras (1844–1846 m.)
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]E. H. Flotvelis gimė 1786 m. Įsrutyje, Rytų Prūsijos provincijoje, studijavo teisę Karaliaučiaus universitete ir 1805 m. pradėjo valstybės tarnybą Įsruties teisme.
Nuo 1812 m. buvo Gumbinės apygardos vyriausybės narys.[1] Po Napoleono karų kartu su aukščiausiuoju prezidentu Heinriku Teodoru fon Šionu pertvarkė Vakarų Prūsijos provincijos Dancige administraciją. 1825 m. buvo paskirtas Marienverderio apygardos pirmininku.
Kai 1830 m. Rusijos Lenkijos Kongreso karalystėje, Varšuvoje, kilo sukilimas, kuriam vadovavo Mykolas Gedeonas Jeronimas Radvila, karalius Frydrichas Vilhelmas III atleido jo brolį Antaną Henriką Radvilą iš Poznanės didžiosios kunigaikštystės gubernatoriaus pareigų, o vienvaldis valdymas atiteko Flotveliui, kuris tapo naujuoju aukščiausiuoju prezidentu (Oberpräsident).
Jis buvo tvirtas germanizacijos ir standartizuoto mokymo politikos šalininkas,[2] įsakė vykdyti žiaurias represijas prieš 1830–1831 m. sukilimo dalyvius. 1833 m. kovo 31 d. išleido dekretą, pagal kurį visi vienuolynai Poznanės didžiojoje kunigaikštystėje per trejus metus turėjo būti panaikinti (kartu konfiskuojant turtą). Tuo pat metu siekė žydų emancipacijos, integruodamas juos į Vokietijos visuomenę.[3]
1841 m. Prūsijos karalius jį paskyrė Saksonijos provincijos aukščiausiuoju prezidentu.
1844 m. Flotvelis buvo paskirtas Finansų ministerijos vadovu, o 1846 m. atsistatydino ir perėmė Vestfalijos provincijos administravimą. 1849–1850 m. buvo aukščiausiasis Prūsijos provincijos prezidentas.
1850 m. liepos 21 d. penktą kartą perėmė atsakomybę už Prūsijos provinciją – tapo Brandenburgo provincijos aukščiausiuoju prezidentu.
1862 m. pasitraukė iš pareigų ir persikėlė į Berlyną, kur 1865 m. gegužės 25 d. mirė.
Apdovanojimai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- „Ekscelencijos“ titulas (1840 m.)
- Hamburgo garbės pilietis (1843 m., padėka už pagalbą po didžiojo Hamburgo gaisro)[1]
- Magdeburgo garbės pilietis (1844 m.)
- Berlyno miesto garbės pilietis (1856 m., už 50 tarnybos metų)[4]
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 Stadt Hamburg Ehrenbürger[neveikianti nuoroda] 2008-06-17.
- ↑ Manfred Alexander: Kleine Geschichte Polens. Reclam, Stuttgart 2007
- ↑ Jürgen Heyde: Geschichte Polens. C. H.Beck, 3. Auflage, München 2011
- ↑ „Ehrenbürger von Berlin“ (vokiečių).
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- F.Paprocki, Wielkie Księstwo Poznańskie w okresie rządów Flottwella (1830-1842), Poznań 1970
- Witold Jakóbczyk, Przetrwać na Wartą 1815-1914, Dzieje narodu i państwa polskiego, vol. III-55, Krajowa Agencja Wydawnicza, Warszawa 1989
- Stefan Hartmann: Rezension: Dzieje Wielkopolski, Tom II: Lata 1793–1918. In: Zeitschrift für Ostforschung 25 (1976)
- Manfred Alexander: Kleine Geschichte Polens. Reclam, Stuttgart 2007
- Andrea Schmidt-Rösler: Polen. Vom Mittelalter bis zur Gegenwart. Pustet, Regensburg 1996