Edmond Edmont
| Edmond Edmont | |
|---|---|
 | |
| Gimė | 1849 m. sausio 8 d. Sen Polis prie Ternuazo,  Prancūzija |
| Mirė | 1926 m. sausio 22 d. (77 metai) Sen Polis prie Ternuazo, Prancūzija |
| Veikla | kalbininkas, istorikas |
| Sritis | prancūzų dialektologija |
| Žymūs apdovanojimai | |
| |
Edmonas Edmonas (pranc. Edmond Edmont, 1849 m. sausio 8 d. – 1926 m. sausio 22 d.) – prancūzų filologas, kalbininkas, istorikas, žinomiausias kaip „Prancūzijos lingvistinio atlaso“ bendraautoris.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Iš jaunystės labai domėjosi gimtosiomis pikardų tarmėmis ir nuo XIX a. 9-ojo dešimtmečio keliuose periodiniuose leidiniuose publikavo straipsnių. 1887–1892 m. leidinyje „Revue des patois gallo-romans“ paskelbė nebaigtą „Sen Polio leksikoną“ bei Sen Polio tikrinių žodžių tyrimą. Nuo 1903 m. jis leido savaitinę skiltį pikardų tarme „Par chi par lo“ leidinyje „L’Abeille de la Ternoise“, pasirašydamas Echl Échaïm slapyvardžiu.[1]
Ž. Žiljeronas atkreipė dėmesį į E. Edmono atliktus gimtojo miesto tarmės tyrimus, jis paruošė E. Edmoną tarmių tyrimo projektui, kuriuo siekta sukurti Prancūzijos lingvistinį atlasą. 1897–1901 m. E. Edmonas traukiniais, automobiliais ir pėsčias keliavo po Prancūziją,[2] taip pat aplankė keletą gretimų šalių regionų (Arpitano slėnius Pjemonte, Normandijos salas, Valoniją Belgijoje ir prancūzakalbę Šveicariją). 623-ose komunose E. Edmonas paprašė kalbos vartotojų išversti anketoje pateiktas frazes ir žodžius į jų kaimų pašnektes. Jis parodė gerus kalbinės klausos įgūdžius ir fonetinės transkripcijos gebėjimus, kurie buvo pripažinti tiek tuo metu (Ž. Žiljeronas įrašė jį kaip bendraautorį), tiek daug vėliau.[3] E. Edmonas buvo pramintas „transkribavimo mašina“:
<…> „Prancūzijos lingvistinis atlasas“, kurio lauko tyrėjui, garbiajam Edmonui Edmonui, buvo skirtas žmogaus-transkribavimo mašinos vaidmuo ir buvo patikėta tik užrašinėti spontaniškus, paprastus pateikėjų atsakymus nesidomint kalbos ir kultūros istorija[4]
Atlasas buvo leidžiamas 1902–1910 m., o baigtas leisti tik 1920 m. Rezultatas buvo milžiniškas: 1920 žemėlapių ir 639 sąsiuviniai, saugomi Prancūzijos nacionalinėje bibliotekoje. Darbo autoriams skirta Žano Reino premija (Prix Jean-Reynaud), kurią 1915 m. įsteigė Inskripcijų ir grožinės literatūros akademija.
Nuo 1888 m. E. Edmonas buvo Sen Polio savivaldybės tarybos narys. Pirmojo pasaulinio karo metais ėjo mero pareigas, o 1919 m. buvo išrinktas meru. Be to, iki mirties jis buvo Pa de Kalė istorinių paminklų departamento komisijos narys.[1]
Jo gimtajame Sen Polio prie Ternuazo mieste yra jo vardu pavadinta gatvė. 1958 m. ant jo namo atidengta atminimo lenta.[5] Ternuazo poetų būrelio rūpinimusi 1984 m. atkurtas jo kapas.[1]
Bibliografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kalbotyra:
- Noms propres saint-polois (Saint-Pol, ville, faubourgs et banlieue) (1890)
- Lexique saint-polois (1897)
- Noms patronymiques et „noms d’bartèque“ (1903)
- Atlas linguistique de la France (1902–1910, 1912, 1920)
- Atlas linguistique de la Corse (1914)
Sen Polio folkloras:
- Quatre légendes du pays de Saint-Pol (1902)
- Galerie ternésienne ou dictionnaire biographique des personnages les plus remarquables de l’ancien comté de Saint-Pol ou de l’arrondissement actuel de ce nom (1910)
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1 2 3 „Naissance d’Edmond Edmont à Saint-Pol-sur-Ternoise“. archivespasdecalais.fr (prancūzų). Nuoroda tikrinta 2026-05-07.
- ↑ Tierny, Paul, 1929, „Notice sur la vie et les travaux de M. Edmont“, Bulletin de la commission départementale des monuments historiques du Pas-de-Calais, p. 302.
- ↑ Christian Defrance (2016-01-15). „Edmond Edmont, le fin limier des dialectes (extrait)“. alexandrines.fr (prancūzų). Nuoroda tikrinta 2026-05-07.
- ↑ McDavid, Raven I. (1985). „Eliciting: Direct, Indirect, and Oblique“. American Speech. 60 (4): 309–317. doi:10.2307/454908. ISSN 0003-1283. Nuoroda tikrinta 2026-05-07.
- ↑ „Hommage à Edmond Edmont“. Revue internationale d'onomastique. 10 (1): 79–79. 1958. Nuoroda tikrinta 2026-05-07.