Edisoft

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
 Crystal Clear action button cancel.png  Šį puslapį siūloma ištrinti. Priežastis nesukonkretinta, bet gali būti nurodyta istorijoje ar aptarime.
Jei manote, kad trinti nereikia, diskusijų puslapyje argumentuokite, kodėl. Tokiu atveju tikslinga pakeisti šį šabloną į „{{PTR}}“. Prieš priimant sprendimą tikslinga peržvelgti čia rodančius puslapius ir istoriją.
 Edit-delete-not encyclopedic2.svg  Yra kilę abejonių dėl šio straipsnio objekto reikšmingumo ir tinkamumo enciklopedijai.
Galima paieškoti straipsnio objekto aprašymų nepriklausomuose nuo jo patikimuose antriniuose šaltiniuose ir pasiremti jais straipsnyje.
Edisoft
Įkurta1999
Įkūrėjas (-ai)Michail Ralkin, Anton Sverdlov
PaslaugosEDI

„Edisoft“ – tai tarptautinis elektroninių duomenų mainų (EDI) operatorius bei sistemų integravimo paslaugų teikėjas. Įmonės biurai veikia Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Baltarusijoje, Kazachstane ir Ukrainoje.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kompaniją įkūrė Michail Ralkin 1999 m. Estijoje. Pirmu stambiu įmonės projektu tapo Estijos elektroninės muitinės deklaravimo sistemos palaikymas[1]. Šią veiklą įmonė vykdė iki 2004-ųjų metų kai Estija tapo pilnateise Europos Sąjungos nare, tuomet „Edisoft“ pradėjo kurti savo elektroninių duomenų mainų platformą – EDI Platform. 2006 m. buvo įkurtos atstovybės Lietuvoje ir Latvijoje. 2008-ais kompanija įžengė į Rusijos rinką ir atidarė atstovybę Sankt Peterburge. 2015-2016 metais buvo atidarytos atstovybės Baltarusijoje, Ukrainoje ir Kazachstane.

„Edisoft“ buvo pripažinta viena sėkmingiausių ir sparčiausiai augančių bendrovių Lietuvoje „Verslo žinių“ rengiamame konkurse „Gazelė 2016“[2].

Veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

„Edisoft“ aptarnauja daugiau nei 5500 klientų, vien Baltijos šalyse klientų skaičius siekia 1800. Kompanijos klientai – tai prekybos tinklai, tiekėjai, logistikos, maisto pramonės, viešojo maitinimo ir kitų sektorių įmonės[3].

Įmonės klientų tarpe didžiausi regiono prekybos tinklai („Maxima“, „Rimi“, „Prisma“, „Selver“, „K-Rauta“), gerai žinomų prekinių ženklų („Coca-cola“, „Fazer“, „Valio“, „Acme“, „Tesa“, „Viči“) tiekėjai, stambūs didmenininkai („Sanitex“, „Daisena“, „Osama“, „Nordnet“) bei daug kitų įmonių.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]