E-meslam

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

E-meslam (pavadinimas verčiamas „kario iš anapus namai“) – šventykla Mesopotamijos Kutos mieste, 1752 m. pr. m. e. atnaujinta ir restauruota Hamurabio.[1][2][3] Ši šventykla buvo Nergalo, požemio pasaulio dievo, kulto centras. BM 96952 dantiraščio lentelėje šventykla siejama su dievu Meslamtaea (tapatintas su Nergalu).[4][5][6][7][8] E-meslam šventykloje garbintas ir dievas Era, taip pat tapatintas su Nergalu.[9]

Trečiosios Ūro dinastijos laikais šventykla buvo rekonstruota karaliaus Šulgio (2094–2047 m. pr. m. e.). Vėliau ji restauruota Asirijos karaliaus Ašurbanipalo,[10][11] o dar vėlesniais laikais – Babilonijos karaliaus Nabuchodonosaro II.[12][13][14] Šventykla išliko iki Seleukidų imperijos laikų.[15]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. A. Ungnad, RIA, 2, 181
  2. A. R. George, House Most High. The Temples of Ancient Mesopotamia, Winnona Lake, 1993, p. 126.
  3. D. R. Frayne, Old Babylonian Period (2003–1595 a. C.), Toronto, 1990, p. 345–347.
  4. D. R. Frayne, Old Babylonian Period (2003–1595 a. C.), Toronto, 1990, p. 347.
  5. W. G. Lambert, „Studies in Nergal“, BiOr, 30, 1973, p. 355–363.
  6. H. W. Haussig, Wörterbuch der Mythologie, I, Götter und Mythem im Vorderen Orient, Stuttgart, 1965, p. 109–110.
  7. F. Von Weiher, Der babylonische Gott Nergal (AOAT, 2), Neukirchen-Vlyun, 1971.
  8. P. Steinkeller, „The Name of Nergal“, ZfA, 77, 1987, p. 161–168.
  9. Jeremy Black; Anthony Green (1992). Gods, Demons and Symbols of Ancient Mesopotamia: An Illustrated Dictionary. University of Texas Press, p. 136. ISBN 978-0-292-70794-8.
  10. A. K. Grayson, „The Chronology of the Reign of Assurbanipal“, ZA, 70, 1980, p. 227–245.
  11. R. Borger, Beiträge zum inschriftenwerk Assurbanipals, Wiesbaden, 1996.
  12. W. G. Lambert, „Nebuchadnezzar king of Justice“, Iraq, 27, p. 1-11.
  13. D. J. Wiseman, Nebuchadrezzar and Babylon, Oxford, 1985.
  14. D. Arnaud, Nabucodonosor II, roi de Babylone, Paris, 2004.
  15. Lara Peinado, Federico (2005). «Hammurabi de Babilonia, príncipe piadoso». ISIMU. Revista sobre Oriente Próximo y Egipto en la antigüedad (Universidad Complutense de Madrid) VIII: 130. ISSN 1575-3492.