Dėmėtoji mauda

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Conium maculatum
Dėmėtoji mauda (Conium maculatum)
Dėmėtoji mauda (Conium maculatum)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
( Magnoliopsida)
Poklasis: Erškėčiažiedžiai
( Rosidae)
Šeima: Salieriniai
( Apiaceae)
Gentis: Mauda
( Conium)
Rūšis: Dėmėtoji mauda
( Conium maculatum)
Conium maculatum

Dėmėtoji mauda (Conium maculatum) – daugiametis žolinis augalas, priklausantis salierinių (Apiaceae) šeimos maudų (Conium) genčiai.

Dvimetis arba vienmetis augalas, skleidžiantis nemalonų pelių kvapą, kuris neišnyksta net augalą išdžiovinus. Balti žiedai sudėtiniuose skėčiuose, juose 10−15 skėtukų. Skraistės ir skraistelių lapeliai lancetiški, žemyn nulinkę. Skraistelės vienašonės, jos iš 3−6 lapelių. Taurelės danteliai 5, vainiklapiai 5, kuokeliai 5. Vaisiai skeltiniai, kiaušiniški, rusvi ar rusvai pilki, jų briaunelės iškilios, banguotos ir karbuotos. Stiebas iki 2 m aukščio, status, tuščiaviduris, plikas, šakotas, melsvai žalias, žemiau vidurio išmargintas violetiškai raudonomis dėmėmis. Lapai tamsiai žali, plunksniškai 2−3 kartus suskaldyti, apatinieji stambesni ir labiau suskaidyti. Lapeliai pailgi, trikampiškai kiaušiniški, plunksniškai skiltėti; skiltelės dantytos, dantelių viršūnėlės panašios į dyglelius. Lapkočiai tuščiaviduriai, viršutiniai lapai bekočiai.

Auga patvoriuose, panamėse, sąvartynuose, dykvietėse, pakelėse, krūmuotuose šlaituose. Mėgsta sausoką molio ir priemolio dirvožemį, kuriame gausu azoto. Žydi iki rugsėjo pabaigos. Labai nuodingas.

Žiedus apdulkina vabzdžiai. Visose augalo dalyse yra nuodingų alkaloidų, kurie lengvai suyra augalą išdžiovinus. Ypač pavojingi neprinokę vaisiai. Ji nevartojama jokioms ligoms gydyti, komponentai draudžiami naudoti net kosmetikoje. Senovės Graikijoje maudos nuoviro duodavo gerti mirti pasmerktiems nusikaltėliams. Dėmėtosios maudos tinktūra buvo nunuodytas senovės graikų filosofas Sokratas. Žolę galima panaudoti kaip insekticidą. Vartojama ir homeopatijoje.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rudenį žydintys augalai, Ramunėlė Jankevičienė, Živilė Lazdauskaitė, Vilnius, Mokslas, 1991, 66 psl.