Dvylika brolių
Dvylika brolių (vok. Die zwölf Brüder) – Brolių Grimų pasaka.[1]
Siužetas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Karalius nori nužudyti savo dvylika sūnų, tam kad jo tryliktas vaikas, jeigu jis būtų mergaitė, galėtų paveldėti jo karalystę. Karalienė pasako savo jauniausiam sūnui Benjaminui, kad ji įspės juos su vėliava.
Po dvylikos dienų laukimo miške sūnūs pamato raudoną vėliavą, kas reiškia, jog jie yra nuteisti myriop. Broliai prisiekia keršyti kiekvienai mergaitei ir nukeliauja į užburtą namelį giliai miške, kur jie turi išgyventi maitindamiesi gyvūnais.
Po dešimties metų, sesuo sužino apie savo brolius ir jie gyvena kartu santarvėje. Tačiau kai ji, iš nežinojimo, nuskina dvylika baltųjų lelijų, jos broliai pavirsta varnomis ir nuskrenda. Paliepus senolei sesuo nusprendžia nesikalbėti ir nesijuokti septynerius metus tam, kad išgelbėtų savo brolius.
Medžiojantis karalius suranda brolių seserį ir ją veda. Tačiau jo motina apkalba merginos tylą ir įtikina jį sudeginti ją. Dvylika brolių išgelbėja savo seserį iš liepsnų, o pamotė žūsta, visi gyvena ilgai ir laimingai.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Jacob and Wilheim Grimm, Grimm's Fairy Tales, „The Twelve Brothers“