Žiedų valdovas. Dvi tvirtovės

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Dvi tvirtovės (2002 filmas))
Žiedų valdovas. Dvi tvirtovės

PavadinimasThe Lord of the Rings:
The Two Towers
Kilmės šalisJAV
Naujoji Zelandija
Vokietija
RežisieriusPeter Jackson
KompozitoriusHoward Shore
ŽanrasFantastinis
Pagal knygąDž. R. R. TolkinoŽiedų valdovą
Trukmė179 minutės (kino teatro ver.),
223 minutės (išplėstinė DVD ver.)
Kalbaanglų
sindų
Premjera2002 m. gruodžio 18 d.
IMDb įrašas

Žiedų valdovas. Dvi tvirtovės (angl. The Lord of the Rings: The Two Towers) – 2002 m. gruodžio 18 d. kino ekranuose pasirodęs filmas, antrasis iš trilogijos pagal Dž. R. R. Tolkino knygą „Žiedų valdovas“. Filmą režisavo režisierius iš Naujosios Zelandijos Piteris Džeksonas. Siužetas aprėpia daugumą įvykių, aprašytų antrajame knygos tome.

„Žiedų valdovas. Dvi tvirtovės“ visame pasaulyje uždirbo daugiau nei 900 milijonų JAV dolerių. Išleista videojuosta bei DVD, 2003 m. lapkričio 18 d. pasirodė speciali išplėstinė DVD versija, kurios trukmė – 223 minutės. Be gerokai ilgesnio filmo šiame DVD yra ir įvairių priedų, dokumentinių filmų bei komentarų.

Trilogijos pradžia – „Žiedo brolija“, pabaiga – „Karaliaus sugrįžimas“.

Aktoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vaidmuo Aktorius
Frodas Beginsas Elijah Wood
Gendalfas Ian McKellen
Semas Gemdžis Sean Astin
Golumas / Smygolas Andy Serkis
Aragornas Viggo Mortensen
Meris Dominic Monaghan
Pipinas Billy Boyd
Gimlis John Rhys-Davies
Legolasas Orlando Bloom
Galadrielė Cate Blanchett
Sarumanas Christopher Lee
Teodenas Bernard Hill
Grima Šliužburnis Brad Dourif
Eovyna Miranda Otto
Eomeras Karl Urban
Faramiras David Wenham
Elrondas Hugo Weaving

Siužetas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

DĖMESIO: toliau atskleidžiamos kūrinio detalės

Žiedo brolija, išsibarsčiusi pirmojo filmo pabaigoje, toliau vykdo kiekvienas savo užduotį. Frodas su Semu per kalnus ir pelkes juda Mordoro link. Pakeliui jie sutinka seniai juos sekusį Golumą, kuris prisiekia Žiedu, kad parodys jiems kelią, tačiau, priėję didžiuosius Juoduosius Mordoro Vartus, Frodas su Semu supranta pro juos nepraspruksią ir sutinka sekti paskui Golumą slaptu jo žinomu keliu. Miškuose juos aptinka Boromiro brolio Faramiro vadovaujamas būrys. Faramiras sužino, kad Frodas nori patekti į Mordorą, tačiau paskutinę akimirką atsisako minties nugabenti Žiedą savo tėvui į Gondorą ir paleidžia Frodą, Semą ir Golumą tęsti savo beviltiškos kelionės. Aragornas, Gimlis ir Legolasas vejasi orkus, pagrobusius Merį su Pipinu. Šiems dviem pasiseka: orkus naktį užklumpa ir išžudo Rohano raiteliai. Hobitai nepastebėti pasprunka į Fangorno mišką ir ten susiranda naują pažįstamą – entą Medžiabarzdį. Dabar jų laukia užduotis įkalbėti entus įsitraukti į karą, vykstantį Viduržemėje. Tuo metu Aragornas, Gimlis ir Legolasas susitinka tuos pačius Rohano raitelius, iš jų sužino apie orkų išžudymą ir nebesitiki išvysti hobitų gyvų. Tačiau atradusi jų pėdsakus ir nusekusi jais į mišką, trijulė sutinka Baltuoju tapusį Gendalfą: tada, kai krito nuo Kazad-dūmo tilto, jis kritęs į bedugnę ir kovęsis su ugnies demonu balrogu, kol jį nugalėjęs. Kartu visi keturi joja į Rohano sostinę Edorasą, kur Rohano karalius Teodenas yra kontroliuojamas savo patarėjo, o iš tiesų – išminčiaus Sarumano šnipo Šliužburnio. Gandalfas išgydo Teodeną ir išveja Šliužburnį. Renkama Rohano armija, visi iš Edoraso traukiasi į senąją tvirtovę Helmo dauboje, kur tikisi galėsią geriau apsisaugoti. Tačiau išminčius Sarumanas, perėjęs į Saurono pusę, surinko dešimttūkstantinę orkų armiją. Prasideda mūšis, kurį Teodenas ir jo sąjungininkai sunkiai laimi. Ne be entų pagalbos – Meriui su Pipinu pavyko juos įkalbėti ir medžių piemenys užtvindė Sarumano tvirtovę Izengardą. Filmas baigiasi mintimi, kad vienas mūšis laimėtas, tačiau didysis mūšis dėl Viduržemio dar tik prasideda.

Knygos ir filmo skirtumai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kadangi „Žiedų valdovas“ gausus įvykių bei personažų, scenarijaus autoriams teko nelengva užduotis visa tai sutalpinti į filmą. Kai kurie knygos epizodai buvo pakeisti ar išmesti. Ne visi pakeitimai patenkino ištikimus knygos gerbėjus. Tarp Tolkino gerbėjų atsirado vadinamųjų „puristų“, kurie skeptiškai žiūrėjo į filmą, teigė, kad jis niekada tinkamai neperteiks Tolkino kūrybos.

DĖMESIO: toliau atskleidžiamos kūrinio detalės

  • Vienas didžiausių nusivylimų knygos gerbėjams buvo Faramiro personažas. Knygoje Faramiras iš karto atsisako minties panaudoti Žiedą savo tikslams, o filme jis iš pradžių ketina Žiedą nugabenti į Minas Tiritą.
  • Šiek tiek pakeista ir Sarumano motyvacija: filme jis atvirai kalba esąs Saurono sąjungininkas, knygoje jis veikia siekdamas savų tikslų ir mano apgausiąs Sauroną.
  • Visiškai naujas epizodas filme buvo netikėtas mūšis su várgais pakeliui į Helmo daubą ir Aragorno pradingimas nukritus nuo uolos.
  • Epizodams, kuriuose pasirodo Arvena, filme panaudota nemažai medžiagos iš „Žiedų valdovo“ priedų. Knygos antrame tome Arvena visai neminima.
  • Daug diskusijų sukėlė tai, kad į Helmo daubos mūšį filme atžygiavo elfų būrys. Knygoje aiškiai pabrėžiama tai, kad žmonėms padėti niekas neatėjo, tačiau filmo kūrėjai teigė norėję parodyti, jog ir elfai dalyvavę Žiedo kare (iš knygos žinoma, kad būta mūšių Loriene ir kitur).

Apdovanojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Filmas gavo per 50 įvairių apdovanojimų visame pasaulyje. Svarbiausi iš jų:

  • 2003 m. filmas laimėjo 2 Oskarus (buvo nominuotas keturiems): už vaizdo efektus bei garso režisūrą.
  • BAFTA apdovanojimuose 2003 m. gavo žiūrovų simpatijas bei apdovanojimus už geriausius vaizdo efektus ir geriausius kostiumus.
  • 2003 m. buvo nominuotas dviem Auksiniams gaubliams.
  • 2004 m. kompozitorius Howard Shore gavo Grammy už filmo garso takelį.
  • 2003 m. gavo Hugo apdovanojimą kaip geriausias fantastinis filmas.
  • 2003 m. MTV filmų apdovanojimuose prizus gavo filmas, geriausia veiksmo scena (Helmo daubos mūšis), geriausia aktorių komanda (Elijah Wood, Sean Astin ir Golumas), geriausias virtualus aktorius (Golumas).

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]