Pereiti prie turinio

Dvarninkų geležinkelio stotelė

Koordinatės: 55°47′23″š. pl. 23°22′53″r. ilg. / 55.7898°š. pl. 23.3814°r. ilg. / 55.7898; 23.3814
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Dvarninkų GS)

55°47′23″š. pl. 23°22′53″r. ilg. / 55.7898°š. pl. 23.3814°r. ilg. / 55.7898; 23.3814

  Dvarninkų geležinkelio stotelė
Adresas Dvarninkai
Atidaryta I pasaulinio karo metu
Uždaryta XX a. viduryje
Aptarnaujanti įmonė „Lietuvos geležinkeliai“
Žemėlapiai Retromap.ru
Nuotraukos Railwayz.info
Žemėlapis
Aplinkinės stotys ir stotelės
km
km
ŠIAULIAI
Mankiškiai
10,0
2,7
Jonaitiškiai
KUTIŠKIAI
3,3
Dvarninkai
RADVILIŠKIS
4,0
Čiuteliai
3,3
Sidariai
PAGĖGIAI

Dvarninkų geležinkelio stotelė – buvusi stotis į pietvakarius nuo Dvarninkų kaimo (Radviliškio rajonas), prie Radviliškio–Tilžės geležinkelio. Išlikęs mūrinis stoties pastatas.[1]

Atidaryta I pasaulinio karo metais nutiesus Radviliškio–Tilžės geležinkelį, žemėlapiuose žymima bent nuo 1918 m.[2] Dažnai žymima Dvarininkų vardu.[3][4] 1923 m. stotyje surašyti 22 gyventojai.[5] Vėliau tarpukariu tapo stotele (sustojimo vieta). Kurį laiką stotelė minima ir po II pasaulinio karo,[6] bet apie 1950–1960 m. uždaryta.

1948 m. pabaigoje netoli Dvarninkų stoties 2 savaites slėptuvėje po Juozo Martinaičio namu gyveno Lietuvos partizanų vadas Jonas Žemaitis-Vytautas.[7][8]

  1. https://railwayz.info/photolines/photo/99700
  2. Übersichtskarte der Mil. Eisenbahndirektion 8 Schaulen
  3. Lietuvos geležinkelių žemėlapis (tik tarnybos reikalams). – Kaunas, Eksploatacijos direkcija Technikos skyriuje, 1941.
  4. https://retromap.ru/14194016_55.7898,23.3814
  5. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  6. Альбом схем железных дорог СССР. – Москва, Союзтранспроект, 1948. // psl. 23
  7. Žuvusiųjų prezidentas. Partizanai.org (tikrinta 2025-01-18).
  8. Petrauskienė, A. and Vaitkevičius, V. (2014). Kelyje į 1949 metų partizanų vadų susitikimą. Lietuvos istorijos studijos, 34, pp. 104–130. doi:10.15388/LIS.2014.0.5036.