Durjodhana

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bhymos ir Durjodhanos kautynės

Durjodhana (skr. दुर्योधन: = Duryodhanaḥ – 'sunkiai nugalimas') – vienas pagrindinių „Mahabharatos“ veikėjų, vyriausiasis iš aklo karaliaus Dhritaraštros sūnų Kauravų.

Durjodhana gimė Gandharei po labai ilgo nėštumo. Buvo labai stiprus, mokėsi kautis pas Kripą ir Droną, pas Balaramą tapo kovos buožėmis virtuozu. Durjodhana tapo labai geru draugu su Karna, iš kurio tyčiodavosi Pandavai, dėl jo žemos kilmės (nors iš tiesų, jis buvo jų brolis). Durjodhana vedė Pragjotišos karaliaus Bhagadatos dukrą Bhanumatę, susilaukė dviejų vaikų – Lakšman Kumaros ir Lakšmanos.

Durjodhana buvo pagrindinis kandidatas į Hastinapuros sostą, tačiau to nenorėjo pripažinti mirusio karaliaus Pandaus sūnūs Pandavai, ir pretendavo į sostą. Dėdė Šakunis pasiūlė Durjodhanai Pandavus sudeginti, kai jie viešėjo mediniame name. Taip pat bandė nunuodyti Bhymą, bet jį išgelbėjo naga.

Dhritaraštra suteikė Pandavams pusę karalystės, o šie užėmė dideles žemes ir pasiskelbė pasaulio valdovais. Kauravas, apsilankęs Pandavų rūmuose Indraprasthoje, buvo sužavėtas jų grožiu ir pateko į kelias gėdingas situacijas (pvz., įkrito į baseiną, manydamas jį esant krištolu).

Vėliau, po žaidimo kauliukais, Durjodhana atgavo faktinio valdovo poziciją. Po 13-os metų, iš tremties grįžus Pandavams, kilo Kurukšetros mūšis. Durjodhana išsilaikė iki pat jo pabaigos, tačiau paskutinę dieną stojo į kovą vėzdais su savo senu priešu Bhyma. Nors abiejų karių jėgos buvo lygios, Krišnos paragintas, Bhyma smogė į šlaunį Durjodhanai (prisiminęs Draupadės paniekinimą) ir taip jį nužudė.