Pereiti prie turinio

Dunduliai (Ragainė)

Koordinatės: 54°57′36″ š. pl. 22°11′02″ r. ilg. / 54.96000°š. pl. 22.18389°r. ilg. / 54.96000; 22.18389 (Dunduliai (Ragainė))
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Dunduliai
vok. Dundeln
Dunduliai
Dunduliai
54°57′36″ š. pl. 22°11′02″ r. ilg. / 54.96000°š. pl. 22.18389°r. ilg. / 54.96000; 22.18389 (Dunduliai (Ragainė))
Laiko juosta: (UTC+2)
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Sritis Kaliningrado sritis Kaliningrado sritis
Rajonas Nemano rajonas

Dunduliai[1] (vok. Dundeln) – buvęs kaimas ir dvaras Rytų Prūsijoje, Ragainės, nuo 1922 m. – Tilžės-Ragainės apskrityje, dabartinės Kaliningrado srities šiaurės rytinėje dalyje, 13 km į pietryčius nuo Ragainės ir 4 km į šiaurę nuo Būdviečių.

Dundulių kaimo bendruomenė 1934 m. Punktyrine linija pažymėta kaimo ir dvaro riba 1918 m.

Vietovardis kilęs iš pavardės Dundulis.[1]

1736 m. Dunduliuose (Dundullen) gyveno 1 vokiečių ir 11 lietuvių valstiečių šeimų.[2] 1785 m. Dunduliai buvo Leskaminio domenų valsčiaus karališkasis valstiečių kaimas su 12 ugniakurų (gyvenamųjų pastatų),[3] 1821 m. – valstiečių kaimas su 110 gyventojų,[4] 1846 m. – 19 sodybų kaimas su 172 gyventojais.[5] Tikintieji priklausė Būdviečių evangelikų liuteronų parapijai. 1818 m. po administracinių reformų Dunduliai priskirti Ragainės apskričiai, 1874 m. kaimas pateko į apskrityje suformuotą Būdviečių valsčių, Dundulių palivarkas – į Jukšteino valsčių. Palivarkas priklausė Jukšteino dvarui, vėliau atsiskyrė: XX a. pradžioje suformuota atskira Dundulių dvaro apygarda.[6] 1905 m. Dundulių kaime buvo 7 sodybos, gyveno 51 žmogus, iš jų 1 lietuvis; kaimas valdė 123 ha žemės. Dundulių dvare buvo 2 sodybos, 53 gyventojai, visi vokiečiai; dvaras valdė 251 ha žemės.[7] 1928 m. kaimas ir dvaras sujungti į vieną kaimo bendruomenę.[8]

Kaimo sodybos stovėjo senovinio užpelkėjusio Nemuno–Įsruties slėnio šlaite, palivarkas (vėliau dvaras) – apie 1 km į rytus nuo jų, prie Dundulių miškelio. Po Antrojo pasaulinio karo ar vėliau sovietmečiu Dunduliai išnyko.

Demografinė raida tarp 1905 m. ir 1939 m.
1905 m. 1910 m.[6] 1933 m. 1939 m.[9]
104 96 93 80
  1. 1,0 1,1 Vilius Pėteraitis, Ragainės ir Tilžės apskričių gyvenvietės, Mažosios Lietuvos enciklopedija, 2006 m. Nuoroda tikrinta 2024-10-09.
  2. Dr. Max Beheim-Schwarzbach, Friedrich Wilhelm's I. Colonisationswerk in Lithauen, p. 297. Hartungsche Verlags-Druckerei, Königsberg 1879.
  3. Johann Friedrich Goldbeck, Volständige Topographie des Königreichs Preussen, Volständige Topographie vom Litthauischen Kammer=Departement, p. 32. Karaliaučius ir Leipcigas, 1785. Nuoroda tikrinta 2024-10-09.
  4. Alexander A. Mützell, Leopold Krug, Neues topographisch-statistisch-geographisches Wörterbuch des preussischen Staats, T. 1 (A–F), p. 311. Kümmel, Halle, 1821. Nuoroda tikrinta 2024-10-09.
  5. Eduard Messow, Topographisch-statistisches Handbuch des Preussischen Staats, T. 1 (A–K), p. 169. Baensch, Magdeburgas, 1846. Nuoroda tikrinta 2024-10-09.
  6. 6,0 6,1 Landkreis Ragnit, Gemeindeverzeichnis Deutschland 1900. Suarchyvuota 2023-07-07. Nuoroda tikrinta 2025-05-16.
  7. Gemeindelexikon für das Königreich Preußen, Heft I, Provinz Ostpreußen, p. 250, 251, 260, 261. Verlag des Königlichen Statistischen Landesamts, Berlin SW, 1907.
  8. Amtsbezirk Altenkirch, Territoriale Veränderungen in Deutschland und deutsch verwalteten Gebieten 1874–1945. Nuoroda tikrinta 2024-10-09.
  9. Stadt Tilsit und Landkreis Tilsit-Ragnit/Pogegen, verwaltungsgeschichte.de. Suarchyvuota 2016-03-14. Nuoroda tikrinta 2024-10-09.