Dujinis lazeris

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Dujinis lazerislazeris, kurio aktyvioji terpė, kurioje vyksta šviesos generavimas, yra tam tikros dujos. Dujų molekulės sužadinamos, t. y. perkeliamos į aukštesnės energijos būseną, elektros srovės pagalba (žr. lazerinis kaupinimas). Pirmasis dujinis lazeris (helio-neono) buvo pademonstruotas 1960 m.[1]

Veikimas[taisyti | redaguoti kodą]

Dujiniuose lazeriuose vykdomas elektrinis kaupinimas. Jis pasiekiamas arba tiesiogiai impulsiniu būdu per dujas leidžiant elektros srovę, arba nesilpstančiosios bangos veika, naudojant radijo dažnį[2]. Elektros išlydžio metu sukuriami jonai ir laisvi elektronai, kurie iš išorinio lauko įgauna kinetinės energijos, todėl susidūrimų metu gali sužadinti neutralius atomus. Kai kuriais atvejais gali būti naudojamas dviejų dujų (ir daugiau) mišinys, iš kurių vienos yra sužadinamos išlydžiu ir susidūrimų metų atiduodą energiją kitoms dujoms.

Priklausomai nuo konkrečios specifikos, dujiniai lazeriai gali būti ir nuolatinės, ir impulsinės veikos.

Privalumai ir trūkumai[taisyti | redaguoti kodą]

Dujiniai lazeriai išsiskiria keliais privalumais:

Vienas pagrindinių trūkumų – reikalingi labai aukštos įtampos ir didelės galios maitinimo šaltiniai.

Kai kurie dujiniai lazeriai[taisyti | redaguoti kodą]

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Javan, A.; Bennett, W.R., Jr. ir Herriott, D.R.. „Population Inversion and Continuous Optical Maser Oscillation in a Gas Discharge Containing a He-Ne Mixture“. Phys. Rev. Lett., 6, 106–110 (1961). DOI:10.1103/PhysRevLett.6.106. Pasiektas 2008-12-22. 
  2. Springer Handbook of Lasers and Optics. Red. Frank Trager. New York: Springer, 2007. – 1332 p.:iliustr. ISBN 978-0-387-95579-7


Commons-logo.svg Vikiteka: Dujinis lazeris – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka