Dublino karalystė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Dyflin
angl. Kingdom of Dublin
Dublino karalystė
nebėra
Blank.png
839 – 1171 Flag of Leinster.svg
Sostinė Dublinas
Valdymo forma monarchija
karalius
 839–845 (pirmas) Torgestas (Thorgest)
 1160–1171 (paskutinis) Haskulfas Torgilsonas (Hasculf Thorgillsson)
Era viduramžiai
 - vikingų užkariavimas 839
 - normanų užkariavimas 1171 m.

Dublino karalystė – vikingų karalystė, 839–1171 m. egzistavusi Airijoje, Dublino apylinkėse.

Vikingai į žemes palei Dubliną (Dubh Linn 'juodas tvenkinys') įsiveržė IX a. ir įkūrė vikingų Dublino karalystę. Jos teritorija maždaug atitinka dabartinės Dublino grafystės teritoriją.
Vikingai karalystę vadino Dyflin. Anglai vėliau perdirbo sen. air. Dubh Linn į angl. Dublin. Menksai Dubliną iki šiol vadina Divlyn.

Dublino valdovai dažnai būdavo bendrakaraliai (valdydavo išsyk keli). Keletą kartų tas pats valdovas valdė ir Dublino karalystę, ir Jorviką.

988 m. Airijos aukštasis karalius Máel Sechnaill mac Domnaill pradėjo užkariauti vikingų Dublino karalystę. 1002 m. Maelas Sechnailas prarado aukštojo karaliaus titulą, kurį perėmė Mansterio karalius Brajanas Borus (Brian Boru). Vikingai toliau priešinosi, tad airiai Dublino karalystę užkariauti taip ir nebaigė. Airiai ėmė dominuoti Dublino karalystės žemėse XI a. viduryje. Dublino miestą vis dar valdė vikingų karalius, kol 1171 m. jį nuvertė normanai. Tuo metu ne vikingų Airijoje Airijos mažieji karaliai rungėsi dėl Airijos aukštojo karaliaus titulo.
Dublinas vikingą karalių prarado 1171 m., kai jį nukovė normanai, tačiau miesto gyventojai savo savitumą išlaikę dar kelias kartas.