Du Ponto analizė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Du Ponto analizė (taip pat vadinama Du Ponto identiškumu, Du Ponto lygtimi, Du Ponto modeliu arba Du Ponto metodu) – sąvoka, dalijanti nuosavo kapitalo grąžą (ROE) į tris dalis. Pavadinimas kilo iš „DuPont“ korporacijos, kuri pradėjo naudoti šią formulę 1920 m.

Pagrindinė formulė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

ROE = (marža)*(turto apyvarta)*(nuosavo kapitalo multiplikatorius) = (grynasis pelnas/pardavimai)*(pardavimai/aktyvai)*(aktyvai/nuosavas kapitalas) = (grynasis pelnas/nuosavas kapitalas)

ROE analizė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Du Ponto identiškumas suskaido nuosavo kapitalo grąžą (t. y., grąžą, kurią investuotojai gauna iš įmonės) į tris elementus. Ši analizė leidžia analitikui numatyti didesnį arba mažesnį grąžos šaltinį, lyginant su kitomis kompanijomis panašiose ūkio šakose (arba tarp skirtingų pramonės šakų).

Du Ponto identiškumas yra ne toks naudingas kai kuriose ūkio šakose, tokiose kaip investicijų bankininkystė, kuri nenaudoja konkrečių koncepcijų arba kuriose tos koncepcijos yra mažiau svarbios. Svyravimai gali būti naudojami konkrečiose ūkio šakose, tiek, kiek jie atitinka Du Ponto identiškumo struktūrą.

Du Ponto analizė remiasi apskaitos tapatybe, tai yra, formuluote (formule) kuri pagal apibrėžimą yra teisinga.

Pavyzdžiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Didelės apyvartos ūkio šakos. Konkrečios mažmeninės prekybos veiklos, ypač parduotuvės, gali turėti žemą pardavimų pelno maržą ir palyginus vidutinišką mokumą. Priešingai, bakalėjos gali turėti labai aukštą apyvartą, ir parduoti didelę dalį jų prekių per metus. Tokių įmonių ROE gali būti ypač priklausoma nuo šio dėmens, todėl prekių apyvarta gali būti analizuojama labai nuodugniai ieškant blogesnio arba geresnio valdymo ženklų. Pavyzdžiui, skirtingų pardavėjų, panašūs pardavimo rezultatai yra laikomi svarbiais įmonės augančio pelno indikatoriais (priešingai nei augančios pajamos iš naujai atidaromų parduotuvių.
  • Didelės apyvartos ūkio šakos. Konkrečios mažmeninės prekybos veiklos, ypač parduotuvės, gali turėti žemą pardavimų pelno maržą, ir palyginus vidutinišką mokumą. Priešingai, bakalėjos gali turėti labai aukštą apyvartą.
  • Didelio pelno industrijos Kitos industrijos, tokios kaip mados industrija, gali tapti pranašesnėmis už varžovus, parduodamos produktą už didesnę ribinę kainą, o ne didindamos parduodamos produkcijos kiekį. Aukštos klasės mados namams didinti pardavimus nesumažinus ribinės kainos gali būti pavojinga. Du Ponto analizė leidžia nustatyti, kuris elementas yra svarbiausias kai keičiasi nuosavo kapitalo pelningumas.
  • Finansinių svertų industrijos Kai kurie sektoriai, kaip finansų, pasikliauja finansiniais svertais, kad sukurtų pakankamą nuosavo kapitalo grąžą. Tačiau, daugybė kitų sektorių apibrėžtų didelį pasitikėjimą finansiniais svertais, kaip labai rizikingą. Du Pont analizė leidžia trečiosioms šalims palyginti finansinius svertus su kitais finansiniais elementais, kurie nustato nuosavo kapitalo pelningumą panašiose kompanijose.