Druskelės šaltinis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 54°16′19″š. pl. 23°59′55″r. ilg. / 54.271972°š. pl. 23.998602°r. ilg. / 54.271972; 23.998602

Prie Druskelės šaltinio
Šaltinis

Druskelės šaltinis trykšta Alytaus rajone, Miroslavo seniūnijoje, Alytaus miškų urėdijos Dzirmiškių girininkijos (371 kv., 4 skl.) teritorijoje, Norūnų miške, Balkasodžio kaime. Nuo 1985 m. paskelbtas hidrogeologiniu gamtos paminklu.

Druskelės šaltinis randamas Nemuno upės kairiajame krante, į šiaurės rytus nuo Balkasodžio kolektyvinių sodų. Pasiekiamas nuo soduose esančios Miško gatvelės kampo, įeinant į mišką ties kraštine sodyba pro tinklinės tvoros vartelius, paėjus apie 300 m link Nemuno. Šaltinio prieigose prie žemėjančio šlaito pastatyta lenta su išsamia informacija. Versmės vieta nėra labai vaizdinga, upelio aplinka išlikusi nepakeista. Šaltinis yra kylantis, išteka sufoziniame cirke, kurio forma artima apskritimui. Druskelės pavadinimas siejamas dėl šaltinio sūraus vandens.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Praeityje, kai trūkdavo druskos, vietinių apylinkių gyventojai šaltinio vandenį gabendavosi į namus statinėmis maistui gaminti. Šiais ir greta esnčiais šaltinėliais buvo susidomėta dar 1787 m. LDK kancleris J. Chreptavičius ir Vilniaus universiteto rektorius Martynas Počobutas čia atsiuntė farmacininką J. Sartorijų ir fiziką J. Mickevičių ištirti mineralinių vandenų. Šaltinėliais domėtasi XIX ir XX a.

Gyva legenda tarp senųjų vietos gyventojų, šį šaltinį dar vadinančiu Balandėlės šaltiniu, kad kadaise šiuose kraštuose gyveno graži mergelė Balandė. Priešams užpuolus kraštą, žuvo visi jos brangiausi žmonės. Tai sužinojusi, mergelė ilgai ir graudžiai raudojo sūriomis ašaromis. Dievai, matydami tokį skausmą, pavertė ją balandėle, kad skrajojant tas skausmas sumažėtų. O toje vietoje, kur ji raudojo, ištryško sūrus šaltinėlis, kurį žmonės praminė Balandėlės šaltiniu.

Duomenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltinio vanduo bespalvis, skaidrus ir sūroko skonio, primenančio Birštono mineralinius vandenis, jo temperatūra siekia apie +7,5ºC. Vanduo vidutinio kietumo, pagal cheminę sudėtį – natrio, kalcio, magnio, hidrokarbonatinis - chloridinis.Tokia vandens mineralizacija yra unikali, galima dėl iš gelmių per tektoninius lūžius prasiskverbiančio sūraus vandens. Iš po žemių kas sekundę išsiveržia apie 0,1-1 l vandens.

  • Teritorija – 0,002 ha
  • Šaltinio plotis – 0,5 m
  • Šaltinio gylis – 0,2 m
  • Vandens temperatūra – +7,5ºC
  • Debitas – 79,5 m3 per parą (1994 m. duom.)
  • Mineralizacija – 2138 mg/l (1994 m. duom.)

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]