Drokovo mūšis

Drokovo mūšis
ATR–Rusijos karas (1654–1667)
Iputės upė
Data 1664 m. kovo 11 d. (pagal Julijaus kalendorių) kovo 21 d. (pagal Grigaliaus kalendorių) Vieta Staryj Drokovas, Lietuvos didžioji kunigaikštystė, dab. Rusijos Federacijos Briansko sritis Rezultatas Rusijos pajėgų pergalė
Priešininkai
Abiejų Tautų Respublika / Lietuvos didžioji kunigaikštystė	Rusijos carystė
Vadai
Christian Ludwik Kalkstein #	Ivanas Prozorovskis Jurijus Bariatinskis
Aukos
Dideli	Nedideli

Dorokovo mūšis (rus. Битва под Дроковом) arba Iputės upės mūšis (rus. битва на реке Ипуть) – 1664 m kovo 11 d. (pagal Julijaus kalendorių) / kovo 21 d. (pagal Grigaliaus kalendorių) įvykęs Lietuvos didžiosios kunigaikštystės kariuomenės ir Rusijos carystės kariuomenės susidūrimas, priešakinio rusų būrio ataka prieš lietuvių pajėgų ariergardą, vienas 1654-1667 m. ATR-Rusijos karo mūšių.

Po nesėkmingai susiklosčiusio Pirogovo mūšio ATR karalius Jonas Kazimieras Vaza nusprendė nutraukti kampaniją dešiniajame Dniepro krante. Lenkijos karalystės kariniai daliniai, vadovaujami Stanislovo Raveros Potockio ir Stepono Carneckio, traukėsi per dešiniakrantę Ukrainą, Lietuvos didžiosios kunigaikštystės kariuomenė kartu su karaliumi pajudėjo į šiaurės vakarus per Starodubą link Mogiliavo, kuriam grasino Ivano Chovanovskio vadovaujamas Novgorodo pulkas. Sužinoję apie ATR pajėgų atsitraukimą Karačeve buvę Jakovo Čerkaskio vadovaujami rusų daliniai pamėgino perkirsti kelią LDK pajėgoms prie Iputės upės.

LDK kariuomenė pirmoji pasiekė Iputę, tačiau sužinoję apie juos persekiojančias nežinomo dydžio rusų pajėgas, lietuviai per patvinusią upę persikėlė be didelės dalies gurguolės. Surasti ir surinkti gurguolę LDK lauko etmonas Mykolas Kazimieras Pacas įsakė pulkininkui Kristianui Kalkšteinui (vok. Christian Ludwik von Kalckstein) ir jo vadovaujamam dragūnų pulkui.

Priešakiniams rusų būriams pavyko netikėtai užklupti į kovinę rikiuotę nespėjusius išsiskleisti Kalkšteino karius. Nepaisant pastarųjų pasipriešinimo, dragūnai buvo sumušti, o jų vadas ir keletas karininkų pateko į nelaisvę. Iš belaisvių sužinoję, kad LDK artilerija taip pat nespėjo persikelti per upę, I. Prozorovskis ir J. Bariatinskis įsakė kavalerijos daliniams juos vytis. Pėstininkai šiame persekiojime nedalyvavo. LDK artilerijos dalinius saugoję pėstininkai žinojo apie Kalkšteino nesėkmę, todėl spėjo įsitvirtinti miške. Rusų kavalerijos ataka prieš miške patogias pozicijas užėmusius lietuvių pėstininkus buvo nesėkminga ir po neilgų kautynių rusai sugrįžo atgal. LDK artilerija sėkmingai persikėlė per upę ir saugiai atsitraukė.

Literatūra

• Babulin I. Kosulicze i Drokow. Dwie bitwy podczas kampanii zimowej Jana Kazimierza w 1663–1664 roku // DE RE MILITARI. Czasopismo miłośników wojskowości. – 1/2017 (4).
• Бабулин И. Б. Московский поход короля Яна II Казимира 1663–1664 гг. Серия: Ратное дело. Москва, Русские витязи, 2022. ISBN 978-5-907245-74-7. – p. 120–131.
• Разгром отрядами князей Юрия Барятинского и Ивана Прозоровского под Дроковом отряда литовского полковника Калькштейна Archyvuota kopija 2024-12-01 iš Wayback Machine projekto., Календарь побед Русской армии, 10.03.1664 г., runivers.ru