Dreyse M1907

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Dreyse M1907
Tipas savitaisis pistoletas
Konstruktorius Luisas Šmaiseris
Šalis Vokietijos imperijos vėliava Vokietijos imperija
Sukurtas 1905-1906
Gamintas 1907-1915
Naudotas 1907-1945
Naudotojai Vokietijos imperijos vėliava Vokietijos imperija
Kalibras, mm 7,65 mm
Šovinys, mm 7,65×17 Browning
Svoris, kg 0,710
Ilgis, mm 160
Vamzdžio ilgis, mm 92
Pradinis greitis, m/s 365
Taikymo tolis, m 25
Maks. šūvio nuotolis, m 50
Mechanizmas laisva spyna
Dėtuvė 7 šov.

Pistoletas Dreyse M1907 – vokiškas savitaisis pistoletas, sukonstruotas Luiso Šmaiserio (Louis Schmeisser) ir pavadintas vokiečių ginklų kjonstruktoriaus Johano Draizės garbei.

Kompaniją „Waffenfabrik von Dreyse“ dar 1901 m. nupirko kompanija „Rheinische Metallwaren & Maschinenfabrik Sömmerda“, bet pistoletas vis viena buvo pavadintas Draizės garbei.

Pistoletas pasižymi bruožu, retu to meto pistoletuose: paruošto šauti pistoleto skiltuvo galiukas kyšo pistoleto spynos bloko nugarėlėje ir rodo, kad ginklas paruošas šauti. Valymui pistoleto rėmas, uoksas ir spyna atverčiami pirmyn ant ašies, esančios prieš nuleistuko lankelį. Šis pistoletas ir jo perdirbiniai (Dreyse Model 1907 Pocket Pistol, Dreyse Model 1912 Parabellum) naudoja paprastą vamzdžio atatrankos panaudojimo principą, nors konstrukcija išsiskiria.[1]

Ta pati kompanija taip pat gamino 6,35 mm kalibro kišeninį pistoletą, kuris irgi vadintas Model 1907.

Nežiūrint į tai, kad šiuos pistoletus gamino gana trumpai, jie šiais laikais gana paplitę. Taip yra todėl, kad Antrojo pasaulinio karo pabaigoje jais buvo ginkluoti Folksšturmas (Volkssturm) ir folksgrenadieriai (Volksgrenadier). tad daug sąjungininkų kariškių turėjo progą parsivežti šiuos pistoletus kaip suvenyrus.[2]

Draizės kompanija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Draizės kompanija „Waffenfabrik von Dreyse“ buvo įkurta apie 1841 m. Draizės adatiniams šautuvams Prūsijos armijai gaminti. Vėliau ėmė gaminti adatinius pistoletus ir kapsulinius revolverius. Draizės ginklų fabrikas ėmė smukti po to, kai Prūsija ginkluotėn 1872 m. priėmė Mauzerio šautuvus. 1901 m. kompanija „Rheinische Metallwaren- & Maschinenfabrik“ (Zemerda, Vokietija) nupirko „Waffenfabrik von Dreyse“.

Konstrukcija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Draizės pistoleto dėklas iš presštofo, kokius karo pabaigoje gaudavo folksgrenadieriai

Pistoletą Dreyse M1907 1905-1906 m. sukonstravo Luisas Šmaiseris (anksčiau dirbęs su Teodoru Bergmanu kuriant Bergmano kulkosvaidį Bergmann MG 15nA). Pistoletas rinkoje pasirodė 1907 m. Pirmasis pistoleto variantas (7,65 mm kalibro) buvo labiausiai neįprastas. Didžioji dalis vamzdžio apgaubo sengia vamzdį iš viršaus, o trumpa dalis užeina už vamzdžio galo ir nusileidžia žemyn, uždengdama spyną.

Pistoleto spynos blokas yra plokščiadieniame rėme su tilteliu, ant kurio yra galinė taikiklio dalis. Vamzdis yra grąžinamosios spyruoklės viduje. Spyruoklę rėmo viduje laiko žiedas, kuris remiasi į apgaubo priekinę dalį. Ranka paėmus už apgaubo priekyje esančių rievių ir apgaubą patraukus atgal spynos dalis pasirodo už rėmo.

Draizės pistolete šūvį įskelia skiltuvas, kurio užpakalinė dalis kyšo iš spynos bloko galo, kai šovinio lizde yra šovinys. Visas rėmo viršus ir apgaubas su vamzdžiu gali būti nuleisti žemyn, nes šis visas blokas sukasi ant ašies, esančios prieš nuleistuko lankelį. Šaudymo padėtyje vamzdžio bloką laiko rėmo gale esantis fiksatorius. Šis atlenkimas svarbus pistoleto ardymui, nes kitaip specifinės formos apgaubo nepavyktų nuimti.

Draizės pistoleto konstrukcijai didelę įtaką padarė Džono Brauningo pistoletas FN M1900. Tiesa, šio pistoleto grąžinamoji spyruoklė yra virš vamzdžio, o Draizės pistolete ji koncentriškai supa vamzdį. Tačiau panašūs yra bendra forma, rankenos kampas, paviršiaus apdaila, dėtuvės fiksatorius, saugiklių išdėstymas.

Kariniai vartotojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmojo pasaulinio karo metais pistoletus Dreyse M1907 plačiai naudojo Austrijos-Vengrijos kariuomenės karininkai. Pistoletus naudojo ir Vokietijos imperijos karininkai. Vokietijos imperatoriškajai armijai tiekti pistoletai virš tūtelių ekstrakcijos angos dešinėje pusėje turėjo priėmimo kontrolės įspaudą. Kairiajame vamzdžio apgaubo ir rėmo šone virš nuleistuko visi pistoletai turėjo komecinę žymę - karūnėlę ir raidę N.

Antrojo pasaulinio karo metais šiais pistoletais buvo apginkluoti dalis Vermachto kareivių (daugiau karininkų). Į karo pabaigą daug šių pistoletų buvo išduoti folksgrenadieriams ir folksšturmui. Folksšturmo Dreyse M1907 dažniausiai buvo su erzacinės odos (presštofo) dėklais.

Kelis tūkstančius Dreyse M1907 1921-1922 m. buvo nupirkusi Čekoslovakijos kariuomenė, bet 1923 m. dėl neapibrėžtų nelaimingų atsitikimų šis pistoletas iš Čekoslovakijos ginkluotės buvo išbrauktas.

1912 m. Popiežiaus Šveicarų gvardijos karininkams ir puskarininkiams buvo nupirkti 30 pistoletų Dreyse M1907. Vatikano ginkluotėje jie liko iki 1990 m., kai juos pakeitė pistoletais SIG P225 (variantas P75).[3]

Antrojo pasaulinio karo metais šiais pistoletais buvo apginkluota dalis Norvegijos pasipriešinimo narių. Nedidelis kiekis šių pistoletų ir savos gamybos pistoletai kulkosvaidžiai Sten buvo Norvegijos pasipriešinimo ginkluotėje.
Nėra duomenų, kad norvegai būtų iš tiesų panaudoję kautynėse Dreyse M1907 pistoletus.

Neaiškūs minėti nelaimingi atsitikimai su pistoletais Dreyse M1907 susiję su užpakalinio fiksatoriaus, laikančio viršutinį bloką, atsilaisvinimu. Tokiu atveju ne tik vamzdis su viršutiniu bloku atsilenkia, bet ir suveikia skiltuvas (jis smogia pirmyn ir įmuša šovinio kapsulę). Minimas atvejis 9-tą dešimtmetį su civiliu, kai šaulys persišovė pėdą, nes atšoko užpakalinis fiksatorius.

Valstybės naudotojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. c [1]
  2. Wood, J.B. (1999). The Gun Digest Book of Firearms Assembly/Disassembly Part I - Automatic Pistols (Pt. 1). Krause Publications. p. 248. ISBN 0-87341-783-6.
  3. Oertle, V. "Vom Remington zum Sturmgewehr 90: Die Schusswaffen der Papstlichen Schweizergarde", page 22. Thesis, 2001