Draudimas prisiartinti prie nukentėjusio asmens

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Draudimas prisiartinti prie nukentėjusio asmens – baudžiamojo poveikio priemonė, tam tikro kaltininko elgesio draudimas.

Lietuva[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Teismas gali skirti draudimą prisiartinti prie nukentėjusio asmens, jei tai būtina siekiant apsaugoti nukentėjusio asmens teisėtus interesus (LR baudžiamasis kodeksas, 721(1) straipsnis „Draudimas prisiartinti prie nukentėjusio asmens“, 1 dalis).

Paskyrus draudimą prisiartinti prie nukentėjusio asmens, iki teismo nustatyto termino pabaigos kaltininkui draudžiama bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiu asmeniu, lankytis nurodytose vietose, kuriose būna nukentėjęs asmuo (LR BK 721(1) str. 2 d.).

Jei kaltininkas ir nukentėjęs asmuo gyvena vienoje gyvenamojoje patalpoje, paskyrus draudimą prisiartinti prie nukentėjusio asmens, teismas įpareigoja kaltininką gyventi skyrium iki teismo nustatyto termino pabaigos arba kol įstatymų nustatyta tvarka bus išspręstas teisės gyventi toje gyvenamojoje patalpoje suteikimo nukentėjusiam asmeniui arba kaltininkui klausimas (LR BK 721(1) str. 3 d.)[1].

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]