Draudenių ežeras

Draudenių ežeras

Vieta	Tauragės raj., Lietuva
Plotas	1,035 km²
Kranto linijos ilgis	4,35 km
Kilmė	Ledyninis
Vidutinis gylis	1,72 m
Didžiausias gylis	3,2 m
Tūris	0,001832 km³
Įteka	Ežeruona, 2 bevardžiai upeliai
Išteka	Ežeruona
Draudenių ežeras
Koordinatės	55°18′40″ š. pl. 21°58′37″ r. ilg. / 55.31111°š. pl. 21.97694°r. ilg. / 55.31111; 21.97694

Draudenių ežeras – ledyninės kilmės ežeras vakarų Lietuvoje, Tauragės rajono savivaldybės teritorijos vakaruose, 3 km į vakarus nuo Žygaičių. Ežeras yra Jūros baseine, Ežeruonos upelio baseino aukštupyje. Rytiniame ežero krante yra Draudenių kaimas. Šiaurrytine pakrante eina kelias 199 Tauragė–Žygaičiai–Vainutas . Tauragės rajone tai vienintelis ežeras su rekreaciniu potencialu.^[1]

Aprašas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Geografiniai ir geologiniai ypatumai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ežeras yra Jūros baseine, Ežeruonos upelio baseino aukštupyje. Nors jo gylis dabar siekia vos 2 m, bet anksčiau giliausiose vietose buvo apie 10 m. Ežero krantai žemi, lėkšti, vietomis užpelkėję (tik 2006 metais pavalytoje ežero dalyje ties maudykla litoralėje matosi pliko smėlio ploteliai), padengti dumblo sluoksniu.

Draudenių ežeras yra Pabaltijo žemumų srities, Nemuno žemupio lygumos rajono, Žygaičių limnoglacialiniame duburyje.
Rytinėje ežero pusėje vyrauja limnoglacialiniai dariniai (smulkus smėlis), šiaurinėje dalyje paplitę pagrindinės morenos glacialiniai dariniai (priesmėlis, priemolis), pietinėje dalyje vyrauja kraštiniai moreniniai dariniai (priesmėlis, priemolis). Betarpiškai aplink ežerą, išskyrus rytinę dalį, kur buvo atliekami tyrimai, sutinkami holoceno amžiaus žemapelkių dariniai (durpės).

Plotas 103,5 ha. Ilgis iš rytų į vakarus 1,3 km, didžiausias plotis 1,2 km. Rytinėje dalyje netoli kranto yra 0,14 ha sala. Vandens paviršius yra 51,7 m aukštyje virš jūros lygio. Didžiausias gylis 2,5 m, vidutinis gylis 1,5 m.
2010 m didžiausias gylis 3,2 m, vidutinis – 1,72 m. Vandens tūris – 1 832 000 m³.^[2]).

Baseino plotas 21 km². Ežeras ovalo formos. Dubuo – ledo lustavietė. Kranto linijos ilgis 4,35 km. Pratakumas 423% – vanduo ežere pasikeičia per 0,236 metų. Krantai, išskyrus rytinę terasą žemi, pelkėti, apaugę mišku. Prieš 3000 m. ežere augo daug agaro riešutų.^[3] Ežere randama 173 rūšių fitoplanktono.

Draudenių ežeras yra uždumblėjęs, dėl susikaupusio dumblo ežero vandens gylis labai sumažėjęs. Ežero rytinėje dalyje yra 3 259 000 m³ dumblo. Dumblo sluoksnio storis siekia iki 8,3 m (vidutinis storis – 3,06 m). Didžiausias mineralinio dugno gylis (10,8 m) nustatytas pietinėje ežero dalyje. Šio gręžinio vietoje vandens gylis siekia tik 2,5 m, tuo tarpu rudos spalvos dumblas sudaro 8,3 m storio sluoksnį. Mineralinį dugną sudaro moreninis įvairios konsistencijos priesmėlis, priemolis.

Ekologiniai ypatumai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal hidrocheminių tyrimų duomenis ežeras priskirtinas mezotrofiniams ar silpnai eutrofiniams ežerams. Pagal hidrobiologinius parametrus ežeras yra eutrofinis, jame kaupiasi makrofitų biomasė, vyksta jos puvimas. Beveik visu ežero perimetru auga lapuočiai medžiai, krūmai, kurių nuokritos dar pablogina vandens kokybę.^[2]

Augalija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal makrofitų pasiskirstymą ežeras priskirtinas juostiniam-ištisiniam užžėlimo tipui. Draudenių ežeras yra makrofitinis, t. y., makrofitinė augalija įsisavina didžiają dalį biogeninių medžiagų, todėl ežeras vasarą beveik nežydi, jo vandens kokybė išlieka palyginti gera.
Ežerą supa žemės ūkio naudmenos, tik pavasarį užliejamoje pakrantėje auga pavieniai juodalksnio medžiai bei kone ištisinės karklų (Salix aurita, S. cinerea) krūmų juostos.

Makrofitų rūšinė sudėtis negausi. Ežere rasta 40 rūšių induočių, o bendrijas ar sąžalynus formuoja tik 10 rūšių augalų. Tai helofitai, nimfeidai, limneidai. Gerai išsivysčiusios viršvandeninės ir povandeninės makrofitų bendrijos. Jos dengia ir pakrantę, ir ežero dugną (70-95%). Plačiausias juostas (5 – 20 m pločio) sudaro aukštųjų helofitų bendrijos: tai nendrių, meldų sąžalynai. Seklioje eulitoralėje aplink visą ežerą paplitę nendrynai, giliau – meldynai. Užpelkėjusioje vakarinėje ežero dalyje neretos papartuolinio nendryno bendrijos. Bendrijose rūšių nedaug: nendryne – 8, meldyne – 6, papartuoliniame nendryne – 11 rūšių. Tai beveik monodominantiniai nendrių ar meldų sąžalynai, kitos rūšys auga pavieniais egzemplioriais.

Užliejamoje eulitoralėje tarp nendrių pasitaiko permautalapė plūdė (Potamogeton perfoliatus), balinis asiūklis (Equisetum fluviatile), pelkinis duonis (Eleocharis palustris), pelkinis čėriukas (Rorippa palustris). Meldyne retai auga paprastasis šiurpis (Sparganium emersum), paprastoji lūgnė (Nuphar lutea), kanadinė elodėja (Elodea canadensis), varpotoji plunksnalapė (Myriophyllum spicatum), standžialapė kurklė (Batrachium circinatum). Helofitai auga 0-150 cm gylyje. Už helofitų neplačią (1-4 m pločio) fragmentišką juostą formuoja nimfeidų sąžalynai. Tai beveik gryni lūgnės (Nuphar lutea) sąžalynai, tik 1,5-1,8 m gylyje į juos įsimaišo pavieniai maurabragių (Chara hispida, Chara vulgaris) bei blizgančiųjų plūdžių (Potamogeton lucens) egzemplioriai. Giliau, 1,8 – 2,0 m gylyje, maurabraginiai dumbliai dengia didelę ežero dugno dalį. Vyrauja maurabragis (Chara vulgaris), varpotoji plunksnalapė (Myriophyllum spicatum). Varpotoji plunksnalapė ištisinių juostų nesudaro, tik vietom įsiterpia į menturlapės plunksnalapės (Myriophyllum verticillatum) sąžalynus. Giliau, 1,9-2,3 m gylyje, plačiai paplitusi tamsiojo menturdumblio (Nitella opaca) bendrija, kurioje vyrauja tamsusis menturdumblis bei paprastoji nertis (Ceratophyllum demersum), įsimaišo paprastoji drepanė (Drepanocladus aduncus).
Giliausiai, 2,2 – 2,5 m gylyje, bendrijas formuoja paprastoji nertis (Ceratophyllum demersum). Tai gryni sąžalynai su nedidele samanų (drepanės) priemaiša.

2,5 – 3,0 m gylyje ant skysto dumblo substrato jokie augalai nebeauga.

Gyvūnija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal žuvininkystės vykdymo kryptį priskiriamas lydekiniams ežerams.^[1]

Žuvys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Draudenių ežeras įtrauktas į dūstančių ežerų sąrašą.^[4] Paskutinis užfiksuotas dusimas buvo 1995–1996 m. žiemą. Pastaraisiais metais, kai į ežerą buvo suleista baltųjų amūrų, minkštosios žolinės augalijos kiekis sumažėjo.

2010 m. gegužę įvairaus akių dydžio tinklais tiriant žuvų sudėtį buvo nustatyta, kad jaunųjų grupių žuvų tarpe skaičiumi vyrauja kuojos (Rutilus rutilus) (virš 60%) ir ešeriai (Perca fluviatilis) (28,8%). Biomase irgi vyrauja kuojos (43,2%), tačiau daug ir [[lynas(žuvis}|lynas]] (Tinca tinca) (24,3%) bei ešerių (27,6%). Visų jaunųjų žuvų biomasė viename ha ežero ploto sudaro 122 kg, žuvų gausa – 1022 ind./ha. Visų šių žuvų produkcija per metus siekia 22 kg iš 1 ha ežero ploto vieneto.

Vyresniojo amžiaus žuvų grupėje absoliučiai dominuoja lynas, kurie aiškiai vyrauja tiek pagal biomasę, tiek pagal gausą. Vien tik lynų biomasė sudaro 94,1 kg iš 1 ha ežero ploto, o jų gausa – 74,2 ind./ha. Tai yra daugiau negu pusė visų žuvų biomasės, nustatytos 2007 m., kai bendra vyresniojo amžiaus žuvų biomasė buvo 155 kg iš 1 ha. Į šį skaičių neįeina smulkios žuvys – pūgžliai (Gymnocephalus cernuus), jaunos kuojos, raudės (Scardinius erythrophthalmus), mažos lydekos (Esox lucius). Lydekų ežere maža, ir tai jaunos, vos 3 m. amžiaus žuvys.

2010 m. bendras Draudenių ežero žuvingumas, lyginant su 2007 m., nežymiai sumažėjo ir šiuo metu sudaro 155 kg iš 1 ha. Sumažėjo lydekų, karšių (Abramis brama) skaičius ir jų masė visoje žuvų bendrijoje, tačiau ženkliai padidėjo lynų biomasė. Patys stambiausieji lynai siekė 1,8–2,2 kg.

2010 m. gegužės mėn. ežere vyravo lynų populiacija. Svarbiausia plėšrioji žuvis – lydeka, tačiau jos čia smulkios, 600–700 g masės. Draudenių ežere labai reta žuvimi tapo paprastasis karosas (Carassius carassius). Juos išstumia kitos dominuojančios žuvys – kuojos ir lynai. Nuolatos mažėja pūgžlių, nes jiems čia netinkamos dauginimosi sąlygos. Ežere nyksta karšiai, nes lynai žymiai geriau prisitaikę prie eutrofijos ir hipertrofijos būklės.

2010 m. gegužę į ežerą prieš trejus metus suleisti baltieji amūrai (Ctenopharyngodon idella) pasiekė 5 kg masę. Manoma, kad amūrai ženkliai sumažino makrofitų, pirmiausia kurklių, kiekį.

Paukščiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Labai plačioje, pakrantėje į pelkę pereinančioje, helofitų juostoje peri laukiai (Fulica atra), kitos vandens vištelių rūšys, mažieji kragai (Tachybaptus ruficollis), didžiosios antys (Anas platyrhynchos), gausios nendrynų žvirblinių populiacijos. Pietvakarinėje Draudenių ežero pusėje peri didysis baublys (Botaurus stellaris), taip pat nendrinė lingė (Circus aeruginosus), nereguliariai – ūsuotoji zylė (Panurus biarmicus).

Antropogeniniai poveikiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ežero baseinas po 1990 m. dėl melioracinės veiklos sumažėjo daugiau negu penkiskart.

Nuo 1958 metų, kai buvo įvykdyta melioracija, Ežeruona savo vandeniu nebegalėjo maitinti ežero, todėl jis seko, apžėlė, žiemą dusdavo žuvys.

2006 metais, įgyvendintas Draudenių ežero „gelbėjimo“ projektas, kai Ežeruona vėl buvo pakreipta ežero link, sutvarkyti melioraciniai kanalai, ežero intakų bei ištakų vietose ežero dugnas valytas nuo dumblo ir sapropelio, įrengtas paplūdimys, krante – stovyklavietė. Įrengtas slenkstis-reguliatorius, ežeras papildytas melioracijos griovių vandeniu, kurio dėka Draudenių ežero vandens lygis pakilo apie 40 cm. Šiek tiek padidėjo ežero plotas, buvo užsemti karklynais apaugę apyežeriai, dalis pakrantės krūmynų atsidūrė vandenyje.^[2]

2010 m. pradėtas dalies ežero valymo projektas „Draudenių ežero dalies išvalymas ir ekologinės būklės gerinimas“.^[2] Numatoma valyti 15 ha dydžio ežero akvatorijos plotą rytinėje dalyje bei sutvarkyti valomo ploto pakrantę. Valyti planuojama iki 5,0 m vandens gylio, pašalinant dumblą. Seklioje, mažiau uždumblėjusioje litoralėje ežeras valomas tik iki mineralinio grunto. Po to numatoma įžuvinti trūkstamų rūšių žuvimis (lydekomis ir sterkais)^[1].