Dovydiškio dvaras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 56°05′52″š. pl. 24°00′46″r. ilg. / 56.097877°š. pl. 24.012868°r. ilg. / 56.097877; 24.012868

Dovydiškio dvaras
Kanalas parke
Kanalas parke
Vieta Dovydiškis, Pakruojo raj.
Įkurtas XIX a. pr.
Parkas Parkas, tvenkinių sistema
Pastatų būklė Išlikę pamatų; laidojimo koplyčia
Savininkas Radenai,
Karpiai

Buvusio Dovydiškio dvaro sodyba įsikūrusi Pakruojo rajone, Linkuvos seniūnijoje, Dovydiškio kaime, prie kelio  2902  LinkuvaDegėsiaiGedučiai . Iš dvaro statinių belikę pamatų žymės, ant kalvelės yra kapinaitės, apaugusios medžiais ir krūmais, taip pat stovi dvaro koplyčia. Išlikęs peizažinis parkas.[1] Dalis dvarvietės su parku sutvarkyta, kitur išlikę griuvėsių, pašiūrių. Kultūros paveldo teritorija užima 56 015 m².[2] Čia suformuoti keli privatūs sklypai, iškilę savavališkos statybos statinių.[3]

Vaizdas į koplyčią

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

XIX a. pradžioje Do­vy­diš­kio dva­ras priklausė bajorams Radenams (Reinhold von Rahden). Prieš Pirmąjį pasaulinį karą Dovydiškis buvo vienas iš daugelio Karpio dvarų. Po Antrojo pasaulinio karo dvaro statiniai buvo suniokoti, istorinis parkas apleistas.

Parkas pasikeitė 2013 m., kai čia ėmėsi tvarkos dvarvietės pakraštyje įsikūręs šiaulietis verslininkas ir ūkininkas Romas Bartkevičius.[3] Iš valstybės išsinuomojęs parko teritoriją, ją ėmė tvarkyti.

Parkas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dvarvietės parkas unikalus, jo landšaftas su terasomis, vandens telkiniai su inžineriniais įrenginiais, palaikančiais vandens lygį. Išlikę parko medžių masyvai, grupės. Vyrauja lapuočiai medžiai: liepos, uosiai, klevai, ąžuolai, beržai; iš spygliuočių medžių rūšių - maumedžiai. Priaugę daug savaiminių medžių ir krūmų.

Dovydiškio vandens telkinių sistema neištyrinėta. Istorinių želdinių tyrinėtojas Audrius Šaulys pagal sodybvietės medžių amžių spėja, kad parkas galėjo būti įkurtas apie 18401860 m.[4] Istoriniuose šaltiniuose aptikta informacijos, kad pas tuometinį dvaro savininką J. D. Radeną nuo 1841 m. tarnavo girininkas. Vėliau dvaras priklausė dvarininkams Karpiams, kurie taip pat keitė parką.

Senais medžiais apaugusi alėja kyla į kalvą, dėmesį patraukia pakopomis išsidėsčiusios didžiulės terasos. Šioji dvaro dalis – itališko sodo stiliaus elementas, savo dydžiu ir kokybe galintis konkuruoti su kituose Lietuvos dvaruose išlikusiomis dirbtinėmis terasomis.[4] Aukštutinę terasą nuo viduriniosios skiria kanalas, kuris išteka iš sodo pakraštyje įrengto nedidelio vandens telkinio, susidariusio užtvenkus šaltinį. Kanalas kerta pagrindinį kelią į dvarą, čia buvęs pakeliamas tiltelis, kanalu plaukiodavo ponų valtelės. Dabar čia – tik pralaida po keliuku. Vingiuojančiose pakrantėse kas keli metrai stūkso didžiuliai ąžuolai. Už 120 m nuo dvarvietės kelio, medžiais ir krūmais apaugusioje tankmėje, įrengtas apskritimo formos vandens telkinys su kelių metrų skersmens apvalia salele viduryje. Išlieka neaiški jo vandens lygio palaikymo sistema, nes tvenkinyje ant kalno yra vandens, o už kelių metrų pakalnėje stovinčio pastato rūsyje sausa.[4]

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]