Dov Levin

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Dov Levin
Dlevin.JPG
Gimė: 1925 m. sausio 27 d.
Kaunas, Lietuva
Veikla: istorikas
Alma mater: Jeruzalės hebrajų universitetas

Dov Levin (1925 m. sausio 27 d. Kaune) – Lietuvos žydų kilmės Izraelio istorikas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė 1925 m. sausio 27 d. Kaune. 1941 m. baigė Kauno žydų aukštąją mokyklą Shalom Aleichem. Naciams okupavus Lietuvą su šeima buvo uždarytas Kauno gete. Čia jis įstojo į pogrindinę organizaciją, siejusią viltis atėjus laikui pasipriešinti naciams, gelbėti žydus. 1943 m. jam pavyko pabėgti iš geto ir prisijungti prie sovietų partizanų grupuotės Mirtis okupantams Rūdninkų girioje, kuri kovojo su naciais, terorizavo vietinius gyventojus, sudegino lietuvišką Kaniūkų kaimą ir išžudė jo gyventojus, įskaitant moteris ir vaikus.[1] Atėjus Raudonajai armijai, partizanai iš grupės Mirtis okupantams buvo perkelti į Vilnių. Dovas Levinas nutarė pasitraukti iš Lietuvos ir keliauti į Palestiną. 1945 m. sausio 17 d. iš Vilniaus išvyko pėsčiomis į Jeruzalę. Karo pabaigą sutiko Bukarešte, tik 1945 m. spalio 24 d. pasiekė Palestiną.

1951 m. pabaigė Jeruzalės socialinių mokslų ir istorijos institutą. Kariavo Jom Kipuro (1956 m.) ir Šešių dienų (1967 m.) karuose. Parašė 10 knygų ir daugiau kaip 100 mokslinių darbų, skirtų tarpukario ir pokario Lietuvos žydų ir lietuvių santykiams.[2]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]