Dopingas Rusijoje

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Vladimiras Putinas sveikina Aleksandrą Zubkovą (ledrogių sportininką) per Rusijos sportininkų pagerbimo ceremoniją 2014 m. Po 3,5 metų aukso medalis iš atleto atimtas dėl dopingo vartojimo.

Dopingo vartojimas Rusijoje turi sistematinių bruožų. Dėl dopingo vartojimo iš Rusijos sportininkų buvo atimti 49 olimpiniai medaliai. Tai yra didžiausias skaičius iš visų valstybių ir daugiau nei trečdalis iš visų atimtų medalių.[1]

2014 m. įtarimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Didesnio žiniasklaidos dėmesio ši tema susilaukė 2014 m., kai Vokietijos televizija ARD pranešė apie Rusijoje vykstančius dopingo vartojimo slėpimo atvejus ir prilygino šią situaciją su dopingo vartojimu Rytų Vokietijoje. 2015 m. lapkritį Pasaulinė antidopingo agentūra paskelbė savo tyrimo išvadas ir dėl jų Tarptautinė lengvosios atletikos federacija suspendavo visus Rusijos lengvosios atletikos sportininkus nuo dalyvavimo oficialiose varžybose. Vėliau JK antidopingo agentūra padėjo Pasaulinei antidopingo agentūrai atlikti tyrimus Rusijoje, tačiau susidūrė su Rusijos Federacijos federalinės saugumo tarnybos pasipriešinimu ir negalėjo baigti savo tyrimų.[2]

Po to, kai buvęs Rusijos antidopingo agentūros darbuotojas apkaltino savo šalį masiškai klastojant dopingo tyrimų rezultatus per 2014 m. žiemos olimpines žaidynes Sočyje, Pasaulinė antidopingo agentūra pavedė mokslininkui Richard McLaren atlikti tyrimą.

McLaren tyrimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – McLaren ataskaita.

2016 m. liepą McLaren ataskaita parodė, kad Rusijos vyriausybė kartu su saugumo tarnybos darbuotojais vykdė masinį ir sisteminį dopingo mėginių klastojimą mažiausiai nuo 2011 iki 2015 m. rugpjūčio.[3] Prie tokių veiksmų prisidėjimo buvo apkaltintas ir tuometinis Rusijos sporto ministras Vitalijus Mutko.

Po šio tyrimo išvadų Pasaulinė antidopingo agentūra paskelbė, kad Rusijos antidopingo agentūra negalinti tinkamai atlikti savo veiklos ir misijos, tad Rusijos sportininkams turėtų būti neleistina dalyvauti 2016 m. vasaros olimpinėse žaidynėse Brazilijoje.[4] Tarptautinis olimpinis komitetas nepritarė tokioms rekomendacijoms ir leido kiekvienai sporto federacijai nuspręsti dėl Rusijos sportininkų dalyvavimo olimpiadoje.[5] Dieną prieš olimpinių žaidynių pradžią 278 sportininkams buvo leista dalyvauti žaidynėse, o 111 buvo pašalinti dėl dopingo vartojimo.[6]

Tuo tarpu Tarptautinis parolimpinis komitetas, kitaip nei jų kolegos, anoniminiu balsavimu nusprendė pašalinti Rusijos komandą iš 2016 m. vasaros parolimpinių žaidynių ir suspenduoti Rusijos parolimpinį komitetą. Komitetas turėjo įrodymų, kad dopingo tyrimų klastojimo atvejai buvo naudojami ir 2014 m. žiemos parolimpinėse žaidynėse.[7]

2017 m. suspendavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2017 m. lapkritį Tarptautinio olimpinio komiteto speciali tyrimo komisija teigė, „kad dopingo tyrimų rezultatų keitimo schema buvo vienas iš didžiausių Olimpinių žaidynių sąžiningumo ir reputacijos principų pažeidimų.“[8]

2017 m. gruodžio 5 d. Tarptautinis olimpinis komitetas balsavimu nusprendė suspenduoti Rusijos olimpinį komitetą ir pašalinti šalies sportininkus iš 2018 m. žiemos olimpinių žaidynių. Rusijos sportininkams gali būti leista dalyvauti žaidynėse po olimpine vėliava, gavus Prancūzijos politikės Valérie Fourneyron vadovaujamos komandos leidimą. Šioje komandoje bus Tarptautinio olimpinio komiteto, Pasaulinės antidopingo agentūros ir Pasaulinės tarptautinių sporto federacijų sąjungos specialaus padalinio nariai.[9][10] Tuo pačiu olimpinis komitetas visam gyvenimui pašalino V. Mutko iš olimpinio sporto dėl jo veiklos dopingo skandale.[11]

2017 m. gruodžio viduryje Tarptautinis olimpinis komitetas priėmė sprendimą ir dėl 6 Rusijos ledo ritulio moterų rinktinės atstovių – dėl teigiamo dopingo testo visam gyvenimui buvo suspenduotos Inna Dubanok, Jekaterina Lebedeva, Jekaterina Paškevič, Anna Šibanova, Jekaterina Smolenceva ir Galina Skiba.[12]

Anksčiau Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir oficialūs asmenys minėjo, kad Rusijai būtų pažeminimas dalyvauti sporto varžybose be šalies vėliavos.[13] Vėliau patarėjas teigė, kad Rusija nesiruošia drausti savo sportininkams dalyvauti šiose žaidynėse po neutralia vėliava.[14]

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]