Donny Hathaway

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Donny Hathaway
Biografija
Pilnas vardasDonny Edward Hathaway
Gimė1945 m. spalio 1 d.
Čikaga, Ilinojus, JAV
KilmėSent Luisas, Misūris, JAV
Mirė1979 m. sausio 13 d. (33 metai)
Niujorkas, Niujorko valstija, JAV
ŽanraiSoul · džiazas · R&B · gospel
Veikladainininkas · dainų autorius
Instrumentaivokalas · klavišiniai
Aktyvumo metai1967–1979

Donny Edward Hathaway (1945 m. spalio 1 d. – 1979 m. sausio 13 d.) – amerikiečių soul dainininkas ir dainų autorius. Labiausiai žinomas dėl tokių dainų kaip „A Song for You“, „For All We Know“ ir „I Love You More Than You’ll Ever Know“. Jo vardas yra įrašytas Sent Luiso šlovės alėjoje.[1] Jis pelnė vieną Grammy apdovanojimą bei buvo keturis kartus jam nominuotas. Atlikėjas taip pat buvo apdovanotas Grammy už viso gyvenimo nuopelnus.[2]

Jaunystė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Hathaway gimė Čikagoje, Ilinojaus valstijoje. Augo kartu su savo močiute Martha Pitts Sent Luiso mieste. Nuo trejų metų pradėjo dainuoti bažnyčios chore ir mokytis groti pianinu.[3] Jis baigė Vašingtono vidurinę mokyklą 1963 m. Baigęs mokyklą jis įstojo į Hovardo universitetą[4] Vašingtone. Studijų metais Donny Hathaway subūrė džiazo trio, tačiau 1967 m. nutraukė studijas ir paliko grupę.

Karjera[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Donny Hathaway dirbo „Curtom“ įrašų kompanijoje prodiuseriu ir dainų kūrėju. Po kurio laiko toje pačioje įrašų kompanijoje jis pradėjo įrašinėti savo dainas. Pirmas dainininko kūrinys „I Thank You Baby“ buvo išleistas 1969 m. kartu su June Conquest.

1969 m. Hathaway pasirašė kontraktą su „Atco“ įrašų kompanija.

Jo pirmasis debiutinis albumas (kurį jis pats prodiusavo) „Everything is Everything[5] buvo kritikų įvertintas labai palankiai. Antrasis albumas buvo pavadintas jo paties vardu – „Donny Hathaway“. Jame buvo daugiausiai perdainuotos pop, soul ir gospel žanrų dainos. Atlikėjo trečiajame albume „Roberta Flack & Donny Hathaway“ buvo vien duetai įrašyti kartu su soul dainininke Roberta Flack. Šį albumą pripažino muzikos kritikai. Viena iš albumo dainų, „Where Is the Love“ pateko į Top penketuką tarp šimto populiariausių dainų. Šio albumo buvo parduota daugiau nei milijonas kopijų ir jis tapo auksiniu 1972 m. rugsėjo 5 d. vertinant RIAA asociacijos.[6]

Pats populiariausias jo albumas yra „Live“, išleistas 1972 m. Jis buvo įrašytas dviejų koncertų metu, vienoje plokštelės pusėje koncerto vykusio Holivude įrašas, o kitoje – pasirodymo Manhatane. BBC jį įvertino kaip „vieną iš geriausių gyvai įrašytų albumų istorijoje“.[7] Šis albumas patenka į žurnalo „The Quietus“ „40 geriausių gyvai įrašytų albumų“ sąrašą.[8]

Taip pat Donny Hathaway yra žinomas kaip dainos „This Christmas“ kompozitorius. Ši daina, išleista 1970 m., greitai tapo populiari bei buvo pradėta naudoti reklamose, filmuose ir televizijoje. Šią dainą perdainavo tokie žinomi atlikėjai kaip Diana Ross, Aretha Franklin, Stevie Wonder, Christina Aguilera, NSYNC, Chris Brown, Seal.

Hathaway kūrė garso takelius televizijos laidoms bei serialams. 1972 m. sukūrė garso takelį filmui „Come Back Charleston Blue“.[9] Taip pat prodiusavo kitų atlikėjų dainas ir albumus.

Atlikėjo paskutinis albumas „Extension of Man“ buvo išleistas 1973 m. Jame buvo dvi dainos, „Love Love Love“ ir „I Love You More Than You’ll Ever Know“, patekusios į pop bei R&B muzikos rezultatyvių pardavimų sąrašus. Verta paminėti ir tokią klasikinę baladę kaip „Someday We'll All Be Free“ bei šešių minučių trukmės simfoninį akompanimentą turintį instrumentinį kūrinį „I Love The Lord, He Heard My Cry“. 1973 m. viename interviu Donny Jungtinės Karalystės muzikos žurnalistui David Nathan pasakė: "Visada mėgau patrauklią muziką ir visada norėjau ją kurti". Žurnalistas dar vėliau pridėjo: "Jis negalėjo įvardinti vieno konkretaus įkvėpusio atlikėjo, tačiau tarp tokių, kuriais teko domėtis ir nagrinėti jų kūrybą, buvo Maurice Ravel, Claude Debussy bei Igoris Stravinskis".[10]

Praėjus ne vieneriems metams, 1978 m. Donny vėl grįžo į didžiausių pardavimų sąrašus, po to kai sutiko pradėti kurti muziką su atlikėja Roberta Flack. Jiedu įrašė dainą „The Closer I Get to You“, skirtą Robertos albumui „Blue Lights in the Basement“. R&B muzikos pardavimuose daina sugebėjo pasiekti 2-ą vietą.[11]

Mirtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1979 m. sausio 13 d.[12] įrašinėjant albumą kartu su Eric Mercury[13] ir James Mtume abu atlikėjai pastebėjo, kad Donny Hathaway pradėjo elgtis paranojiškai ir neracionaliai. Remiantis Mtume parodymais Hathaway sakė, kad jį kažkas bando nužudyti ir pavogti jo muziką. Pamatęs Hathaway būklę Mercury nusprendė trumpam sustabdyti darbą įrašų studijoje ir leisti jam pailsėti.

Po kelių valandų Donny Hathaway buvo rastas negyvas gulintis ant šaligatvio šalia Essex’s House viešbučio Niujorke. Kaip pranešama, atlikėjas iššoko iš savo balkono, esančio penkioliktame aukšte, jo mirtis buvo pripažinta kaip savižudybė.[14]

Pagerbti dainininko atminimą grupė The Whispers 1979 m. įrašė dainą „Song for Donny“, šis kūrinys pasiekė 21-ą Top R&B muzikos pardavimų vietą.

Asmeninis gyvenimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šeima[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Donny Hathaway su žmona Eulaulah susitiko Hovardo universitete ir susituokė 1967 m. Jie kartu susilaukė dviejų dukterų Eulaulah Donyll (Lalah) ir Kenya Canc’Libra. Lalah yra solo dainininkė, o Kenya – viena iš trijų pritariančiųjų vokalisčių Amerikos televizijos šou American Idol. Hathaway taip pat turi trečią dukrą – Donnita Hathaway.

Ligos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Muzikinės karjeros metu Hathaway pradėjo jausti stiprius depresijos požymius[15], po kurio laiko paaiškėjo, jog jis serga paranoidine šizofrenija. Šiai ligai kontroliuoti atlikėjas kiekvieną dieną vartojo stiprius vaistus, tačiau net jų vartojimas nepadėjo išvengti būklės pablogėjimo ir psichinio nestabilumo. Dėl stiprios depresijos Donny Hathaway nutraukė bendravimą su daugeliu draugų.

Diskografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Studijiniai albumai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gyvų pasirodymų įrašai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1972: Live
  • 1980: In Performance
  • 2004: These Songs for You, Live!
  • 2014: Live at the Bitter End

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]