Dongsono kultūra
| Dongsono kultūra | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|
|
||||||
 | ||||||
| Dab. valstybės | šiaurės Vietnamas | |||||
| Gyvenvietės | Koloa, Čaukanas, Langka, Langvakas, Vietche, Šuanla | |||||
| Amžius | Bronzos amžius | |||||
| Lingvistinė grupė | lakvietai | |||||
| Valstybingumas | Vanlangas, Aulakas | |||||
Dongsono kultūra (文化东山, viet. Văn hóa Đông Sơn) – bronzos amžiaus archeologinė kultūra, paplitusi II–I tūkst pr. m. e. ir pirmaisiais mūsų eros amžiais šiaurės Vietname.
Aprašymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kultūra išsivystė iš anksčiau šiauriniame Vietname klestėjusios Fung Ngueno kultūros. Dongsono kultūros centras buvo Raudonosios upės slėnis, kur randamos pagrindinės gyvenviečių sankaupos. Vietos gyventojai puikiai dirbo žemę, statė irigacijos įrenginius, augino ryžius, vandens buivolus, kiaules. Svarbų vaidmenį jų gyvenime užėmė ir žvejyba. Jie mokėjo gaminti skobtinius laivus, turėjo meškeres, veisė varles, kurios sudarė dalį jų mitybos.
Buvo gaminami aukšto lygio papuošalai, keramika. Kultūrai būdingi ypač puikūs bronzos dirbiniai: figūrėlės, kovos kirviai, kardai. Nėra sutariama, ar bronzos technika į Vietnamą atėjo iš Kinijos, ar atvirkščiai, tačiau skirtinguose kultūriniuose arealuose gaminimo būdai skiriasi. Ypač puikiai gaminti Dongsono bronziniai būgnai, ant kurių aptinkami ornamentai. Šie ornamentai daug pasakoja apie gyventojų buitį, dvasinį gyvenimą. Juose vaizduojama saulė, namai, dirbantys, šokantys, valgantys žmonės. Žmonės vaikščiojo basi, augino ilgus plaukus, dažė dantis juodai ir tatuiravosi kūną.
Nuo I tūkstm. pr. m. e. Dongsono kultūros įtaka jaučiama dideliame areale, pirmiausia pietinėje Kinijoje. Bronziniai būgnai buvo viena svarbiausių eksporto prekių, randami dabartinėje Malaizijoje, Indonezijoje, Tailande.
Vietos gyventojai tapatinami su mituose minimais lakvietais, kurie maždaug tuo metu sukūrė pusiau legendinę Vanlango karalystę, valdomą 88 karalių-drakonų. Legendos pasakoja, kad III a. pr. m. e. viduryje Vanlangą sunaikino šiauriniai jo kaimynai – aukštumų auvietai. Jie, vadovaujami Čuk Fano (viet. Truc Phan), apie 257 m. pr. m. e. užpuolė vanlangą, nusiaubė jį, ir sujungė abi valstybes į vieną. Naujoji karalystė buvo pavadinta Aulaku. Dongsono kultūrai priklauso žymiausios Aulako vietovės – pirmiausia Aulako sostinė Koloa.
Vėliau Dongsono kultūros kultūrinis centras buvo nukariautas Čieu dinastijos valdomos Namvieto karalystės, o 111 m. pr. m. e. prijungtas prie Kinijos imperijos. Ilgainiui vietinę kultūrą užgožė Kinijos kultūra.