Donecko tarptautinis oro uostas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 48°04′30″ š. pl. 37°43′32″ r. ilg. / 48.07500°š. pl. 37.72556°r. ilg. / 48.07500; 37.72556

Donecko Sergejaus Prokofjevo tarptautinis oro uostas
ukr. Міжнародній аеропорт «Донецьк» імені Сергія Прокоф’єва
Oro uosto griuvėsiai, 2014 m.
IATA: DOK - ICAO: UKCC
Parametrai
Aerodromo tipascivilinis
OperatoriusDonbassaero
MiestasDoneckas
Aukštis virš jūros lygio 238 m
Koordinatės 48°04′30″N 37°43′32″E
TinklalapisDonecko tarptautinis oro uostas
Kilimo ir tūpimo takai
Kryptis Matmenys Danga
ilgis (m) plotis (m)
08/26 4 000 75 cemento betonas


Donecko Sergejaus Prokofjevo tarptautinis oro uostas (ukr. Міжнародній аеропорт «Донецьк» імені Сергія Прокоф’єва) (IATA kodas: DOK, ICAO kodas: UKCC) – civilinis oro uostas Rytų Ukrainoje, Donecke, apie 10 km į šiaurės vakarus nuo miesto. Pavadintas garsaus kompozitoriaus Sergejaus Prokofjevo, gimusio Donecko srityje, vardu. Pastatytas 1933 m., vėliau perstatytas ir išplėstas 1973 m. ir 2011-2012 m.

Aptarnavo Donecką ir Donecko, Charkovo, Zaporožės, Luhansko sritis (šiuose regionuose gyvena 6,5 mln. žmonių). Skrydžių operatorius – oro linijų bendrovė „Donbassaero“.[1] 2013 m. pervežė 1,11 mln. keleivių.

Prasidėjus karui Donbase saugumo sumetimais 2014 m. gegužės 26 d. Ukrainos Valstybinė aviacijos tarnyba oro uosto veiklą sustabdė. Vėlesnių karo veiksmų metu Donecko oro uostas buvo visiškai sugriautas, aptarnauti orlaivius yra netinkamas.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2014 m. balandį

1933 m. buvo įkurtas oro uostas „Stalinas“ (šiuo vardu tada vadintas Doneckas). Tais metais buvo organizuotas ir pirmasis sovietinės oro linijų bendrovėsAeroflot“ reisas maršrutu Stalinas–Starobilskas (Старобільськ). 1936 m. oro uoste įkurdinta grupė lengvųjų lėktuvų U-2. Jie buvo skirti dirbamų laukų tręšimui iš oro, sanitariniams ir pašto siuntų pervežimams, nedidelių keleivių grupių skraidinimui.

Antrojo pasaulinio karo metu visi civilinės aviacijos pilotai buvo pašaukti į Raudonąją Armiją. Išlaisvinus iš vokiečių Donbasą, 1944 m. oro uostas atnaujino darbą. Orlaiviai skraidino krovinius ir keleivius, dirbo žemės ūkyje ir kt.

1952 m. oro uoste įsikūrė sunkiųjų lėktuvų Li-2 eskadrilė. 1957 m. atidarytas naujas keleivių terminalas, galintis aptarnauti 100 keleivių per valandą. 1961 m. oro uostas „Stalinas“ pervadintas į „Doneckas“ (kaip ir miestas tuo metu).

19601970 m. oro uostas smarkiai vystėsi, nes pradėjo eksploatuoti lėktuvus Antonov An-24, Antonov An-10, Iljušin Il-18. Su mažaisiais Antonov An-2 tręšė laukus ne tik Donecko regione, bet juos siuntė kaip pagalbą darbams į Vidurinės Azijos respublikas, Rytų Vokietiją ir kitur.

1974 m. atlikta pakilimo takų, radiotechnikos įrengimų rekonstrukcija, 1975 m. atidarytas naujas keleivių stoties pastatas (700 kel./val.), todėl jau tada praktiškai galėjo priimti to laikmečio visų tipų lėktuvus, smarkiai padidinti pervežimų apimtis.

1982 m. iš Donecko pradėjo skraidyti 3-ios kartos lėktuvai Jakovlev Jak-42, o 1983 m. doneckiečiai pirmieji SSRS pradėjo vykdyti šio tipo orlaiviu tarptautinius skrydžius. Jie perteikė naujų lėktuvų eksploatacijos patyrimą Lvovo, Simferopolio, Dniepropetrovsko aviacijos įmonių specialistams, taip pat kitų sovietinių respublikų pilotams iš Lietuvos, Uzbekijos ir Tadžikijos. Nuo 1992 m. oro uosto aviacijos įmonė savo jėgomis pradėjo remontuoti Jak-42, praskraidžiusius per 10 000 valandų, kadangi aviacijos gamyklos dar nebuvo pasiruošusios atlikti tokių remonto darbų. Remontuoti ne tik savi, bet ir Vilniaus, Krasnodaro, Uljanovsko uostų lėktuvai. 1993 m. Jak-42 skraidė į daugiau kaip 40 pasaulio šalių.

1998 m. Donecko aviacijos įmonė pervadinta į Donecko valstybinę aviakompaniją „Donbasas–Rytų Ukrainos oro linijos“. 2003 m. kompanija reorganizuota, atskiriant oro linijas nuo oro uosto, kurio bazėje įkurtas Donecko tarptautinis oro uostas.

Rengiantis 2012 m. XIV Europos futbolo čempionatui, 2011–2012 m. oro uostas, pakilimo takai buvo ženkliai pertvarkyti ir padidinti. Pagal kroatų parengtą projektą naujasis oro uostas su 4000x75 m taku galėjo aptarnauti iki 5 mln. keleivių per metus, priimti pačius didžiausius lėktuvus (įskaitant rekordinį Antonov An-225 „Mriya“). Gretimoje teritorijoje planuota pastatyti šiuolaikinius parodų, multimedijos centrus, verslo miestelį. 2012 m. gegužės mėn. atidarytas 7 aukštų terminalas aptarnauti 3100 kel./val. Rekonstrukcija kainavo 875 mln. JAV dolerių, pradinę samatą viršydama 3,5 karto.[2]

Skrydžių kryptys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lentelėje pateikiami 2014 m. gegužės mėn. duomenys. Skrydžius vykdė 13 aviakompanijų į 17 miestų 12-je šalių (įskaitant Ukrainą).

Oro linijos Skrydžiai 
Graikija Graikija, Ellinair Salonikai
Jungtiniai Arabų Emyratai Jungtiniai Arabų Emyratai, Flydubai Dubajus
Vokietija Vokietija, Lufthansa
vykdo Vokietija Lufthansa CityLine
Miunchenas
Turkija Turkija, Pegasus Airlines Stambulas
Turkija Turkija, Turkish Airlines Stambulas
Turkmėnija Turkmėnija, Turkmenistan Airlines Ašchabadas
Ukraina Ukraina, Windrose Sezoniniai užsakomieji: Antalija, Iraklionas
Vengrija Vengrija, Wizz Air
vykdo Ukraina Wizz Air Ukraine
Kutaisis
Ukraina Ukraina, Charkovo oro linijos Užsakomieji: Antalija
Rusija Rusija, Aeroflot Maskva (Šeremetjevas)
Ukraina Ukraina, Tarptautinės Ukrainos oro linijos Kijevas (Boryspilis)
Sezoniniai: Baku, Tel Avivas
Sezoniniai užsakomieji: Antalija, Barselona, Iraklionas, Stambulas, Tivatas, Šarm el Šeichas
Rusija Rusija, Transaero Maskva (Vnukovas), Maskva (Domodedovas)
Rusija Rusija, Utair Surgutas
Rusija Rusija, Utair
vykdo Ukraina Utair–Ukraine
Kijevas (Žulianai)
Sezoniniai užsakomieji: Antalija, Šarm el Šeichas

Keleivių pervežimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Donbassaero lėktuvas Airbus A320-200 Donecke
Metai Keleiviai Pokytis
2010 723 650 -
2011 829 300 Didėjimas014.6%
2012 1 000 000 Didėjimas017.0%
2013 1 110 500 Didėjimas011.1%

Incidentai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Karo veiksmai oro uoste[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Statinio oro uoste griuvėsiai, 2014 m. spalis
Bataliono „Somali“ kovotojas 2014 m. spalio mėn. prie oro uosto pastato

2014 m. prorusiškų neramumų Donbase metu oro uostas buvo sugriautas ir nutraukė savo veiklą. Balandžio 17 d. separatistai pirmą kartą ant terminalo fasado iškėlė nepripažintos Donecko Liaudies Respublikos (DLR) vėliavą. Balandžio mėnesio pabaigoje Ukrainos ginkluotosios pajėgos užėmė vidinį oro uosto teritorijos perimetrą, kad užtikrinti skrydžių saugumą. Gegužės 26 d. naktį atvykę kelios dešimtys ginkluotų, be atpažinimo ženklų, kariškių pareikalavo ukrainiečius pasišalinti. Ukrainos kariškiai pakluso ir persikėlė į gretimą miškelį. Rytą oro uostas liovėsi aptarnavęs oro skrydžius. Tačiau apie vidurdienį ukrainiečiai kontratakavo ir desanto pagalba sėkmingai įsitvirtino oro uoste. Sukilėliai užėmė prieigas. Per incidentą sužeista 15, žuvo 35 žmonės, iš kurių 33 buvo atvykėliai iš Rusijos, dar 15-kos kūnai liko gulėti oro uosto teritorijoje. Tarptautinė spauda pažymėjo, jog dalyvavo ir užsienio samdiniai.

Dėl nesiliaujančių karo veiksmų birželio 3 d. Ukrainos Valstybinė aviacijos tarnyba atšaukė oro uosto eksploatacijos sertifikatą. Pradėjus naikinti civilinius orlaivius, likę buvo išgabenti į kitus Ukrainos uostus.

Vasarą ukrainiečių kariškiai buvo apsupti ir užblokuoti oro uoste. Tik liepos mėn. pabaigoje ukrainiečių daliniai pramušė koridorių į oro uostą, galėdami pritraukti į jį sunkiosios ginkluotės. Tačiau separatistai su nauja jėga šturmavo objektą rugpjūčio pabaigoje, užimdami dalį pakilimo takų ir statinių. Visą rudenį ir prasidėjusią žiemą dėl jų vyko mūšiai. Ukrainos kariškiams pavyko išsilaikyti užimtose, dar sovietmečiu gerai įrengtose požeminėse slėptuvėse. Čia įsitvirtinę ukrainiečių kariškiai praminti kiborgais.[4] Gruodžio mėn. duomenimis, Ukrainos pajėgos išlaikė naujojo terminalo, sukilėliai – senojo terminalo kontrolę. Net ir po Minsko susitarimų nesiliovė artilerijos, minosvaidžių apšaudymai tiek oro uosto, tiek ir iš jo Donecko kryptimi, daugėjo aukų tarp kariškių ir civilių. Pasiekus susitarimą dėl ugnies nutraukimo, DLR pajėgos atidarė ukrainiečiams humanitarinį koridorių, kuriuo jie galėjo rotuoti savo karius, atsivežti maisto.[5]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka

Wikimedia alt gold.svg

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.

Wikimedia alt gold.svg Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.