Dominykas Miklius
| Dominykas Miklius | |
|---|---|
| Gimė | 1855 m. |
| Mirė | 1950 m. (~95 metai) Radviliskis |
| Veikla | knygnešys |
Dominykas Miklius (Miknius, 1855 m. – m. po 1929 m. Vaškai) – Lietuvos knygnešys.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Siuvėjas. Manoma, draudžiamąją lietuvišką spaudą pradėjo platinti dar iki 1883 m., ją pirkdavo Tilžėje ir Bitėnuose. Bendradarbiavo su draudžiamosios lietuvių spaudos platinimo organizatoriais kunigu M. Sederavičiumi, buvo jo ir Žemaitijos knygnešių ryšininkas ir kunigu A. Vytartu, buvo jo ir Mažosios Lietuvos spaustuvininko E. Vejerio tarpininkas. Palaikė ryšius su katalikų laikraščių ir knygų leidėjais. Apie 1889 m. susipažino su Žemaičių kunigų seminarijos klierikais Kaune, aprūpindavo jų slaptas draugijas draudžiamąja lietuviška literatūra. M. Sederavičiaus pavedimu nuvyko į Ustiužną (dab. Vologdos sritis) pas ištremtą kun. A. Jakštą, nuvežė jam išversti religinių tekstų. Nuo 1895 m. bendradarbiavo su knygnešiais J. Bieliniu, K Ūdra ir D. Bubėnu, platino jų atgabentą draudžiamąją lietuvių spaudą. Šia spauda aprūpindavo Liepojos ir Rygos lietuvius, nuo 1899 m. gyveno Rygoje. Gavę anoniminį skundą, žandarai 1900 m. kratė jo butą. Jam paskirtas kardomasis areštas, bet byla nutraukta. Iki 1905 m. Rusijos revoliucijos veždavo socialistinės krypties leidinius į Tryškius ir kitas Žemaitijos vietoves.[1]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Benjaminas Kaluškevičius. Dominykas Miklius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 86 psl.