Dominikonės
| Dominikonės | |
|---|---|
 | |
| Santrumpa | OP |
| Įsteigta | 1206 m. |
| Lietuvoje nuo | XVII a. |
Dominikonės (arba Pamokslininkų ordino seserų vienuolija; lot. Moniales Ordinis Praedicatorum, santrumpa OP) – katalikių moterų ordinas, to ordino vienuolės. Tai popiežiaus teisių ordinas, kurias 1216 m. patvirtino popiežius Honorijus III. Drabužiai kaip ir dominikonų, dar dėvi juodą veliumą. Vadovaujasi Šv. Augustino regula ir savo konstitucija. Vienuolija kontempliatyvi, tikslas – malda ir atgaila, pasišventimas Dievo garbei, Bažnyčiai ir pasaulio išganymui. Yra 242 vienuolynai, apie 4000 seserų (1997 m.).[1]
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pirmąjį dominikonių vienuolyną įkūrė šv. Dominykas 1206 m. Prujyje prie Tulūzos (Prancūzija). Nuo XIII a. dominikonės kūrėsi Prancūzijoje, Ispanijoje, Italijoje, Čekijoje, Vengrijoje, Lenkijoje ir kitur.[2]
Lietuvoje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje dominikonės pradėjo kurtis XVII a. viduryje. Dominikonių vienuolynai veikė Naugarduke (1654–1690 m.), Vilniuje (1678–1748 m.). 1938 m. dominikonės įsikūrė Pavilnyje prie Vilniaus. 1948 m. sovietinė valdžia vienuolyną uždarė, veikė pogrindyje. 1995 m. ordino generolo oficialiai patvirtintas, nuo 1996 m. vienuolynas veikia Vilniuje. Yra 5 amžinųjų įžadų seserys.[3]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Dominikonės. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2026-03-17).
- ↑ Leonardas Jagminas. Dominikonės. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 71 psl.
- ↑ Dominikonės (OP). Vitaconsecrata.lt (tikrinta 2026-03-17).