Dividendas

Dividendas (lot. dividendus – 'dalijamas') – akcininkui paskirta pelno dalis, proporcinga jam nuosavybės teise priklausančių akcijų nominaliai vertei.

Dividendų išmokėjimo tvarką ir kiekį nustato akcininkų susirinkimas ir bendrovės įstatai. Už privilegijuotas akcijas išmokami iš anksto nustatyto dydžio dividendai, už paprastas akcijas proporcingai nuo likusio pelno. Dividendus galima išmokėti kelis kartus ar kartą per metus. Tačiau įmonės pelnas gali būti investuojamas į plėtra. Tokiu atveju dividendai gali būti ir neišmokami.

Dividendai, išmokami prieš visuotinį akcininkų susirinkimą ir galutinės finansinės ataskaitos paskelbimą, vadinami tarpiniais ar išankstiniais dividendais. Galutinis dividendas yra paskelbiamas kompanijos visuotinio susitikimo metu. Įprastai dividendai išmokami pinigais. Tokie dividendai vadinami piniginiais dividendais. Taip pat dividendus galima išmokėti papildomai išleistomis akcijomis ar kitu akcinės bendrovės turtu (obligacijomis, prekėmis).

Dėl mokestinių priežasčių JAV vietoj dividendų įprasta supirkti akcijas (angl. stock buyback) iš investuotojų, ypač tarp informacinų technologijų bendrovių. Tokiu būdu nerealizuojamas pelnas, apsieinama be mokesčių deklaracijos, kol neparduodamos akcijos. Tokios bendrovės kaip „Apple“, „Alphabet“, „Meta Platforms“, „Microsoft“ supirko savo akcijas, tačiau nemažai išleido ir naujų akcijų suteikdamos akcijų opcionus savo darbuotojams vietoj atlyginimo.

Istorija

Olandų Rytų Indijos bendrovė buvo pirmoji pasaulyje akcinė bendrovė, reguliariai išmokanti dividendus.

Pirmasis kompanijos išmokėtas piniginis dividendas buvo lygus 287,5 svarų vienai akcijai. Pradinė akcijos kaina siekė 500 svarų arba 3000 guldenų, kas atitiko 57,5 % dividendų pajamingumą. Bėgant laikui, bendrovės akcijos kaina svyravo, taip pat ir jos išmokamų dividendų suma. Per visą šios bendrovės egzistavimo laikotarpį (1602–1800), vidutinis dividendų pajamingumas buvo 18 %.

Ši bendrovė mokėjo dividendus ne tik pinigais, bet ir prieskoniais.

Dividendo datos

Paskelbimo data (angl. declaration date) – data, kai bendrovės valdyba paskelbia ketinanti išmokėti dividendus.

Rejestro uždarymo data (angl. record date) – data, kai sudaromas asmenų sąrašas akcininkų rejestras, turintis teisę gauti dividendus. Akcininkas esantis akcininkų rejestre turi teisę gauti dividendus, o nesantis sąraše – jų negauna. Paprastai akcininkas automatiškai patenka į akcininkų rejestrą nusipirkęs akciją prieš eks-dividendinę datą.

Eks-dividendinė data (angl. ex-dividend date) – diena, nuo kurios perkant ar parduodant akcijas nebus galimybės gauti artimiausių dividendų. Įprastai tokia diena pasirodo vieną dieną prieš rejestro uždarymo datą.

Išmokėjimo data (angl. payment date) – data, kuriai suėjus akcininkas gauna jam priskaičiuotus dividendus. Išmokėjimo data gali užtrukti iki mėnesio laiko nuo eks-dividendinės datos.

Dividendų dažnumas

Dividendai gali būt išmokėti kasmet, kas pusmetį, kas ketvirtį ar kiekvieną mėnesį. Įprastai, JAV akcinės bendrovės dividendus išmoka kas ketvirtį, Vokietijoje – kartą į metus. Tuo tarpu Australijoje paprastai jie išmokami kas pusmetį.

Bendrovės, išmokančios dividendus kas mėnesį, investuotojui gali pasirodyti labai patraukliai, dėl galimybės gauti papildomas pajamas kiekvieną mėnesį ar jas reinvestuoti. Pagal paprastą pavyzdį galima išvysti grąžos skirtumą po metų, atskirai investavus į akcijas su skirtingų dividendų išmokėjimo dažnumu (mėnesiniu, ketvirtiniu).

Dividendai kas mėnesį

Nusiperkama 1000 akcijų, kurių kiekvienos vertė yra 10 JAV dolerių. Šios akcijos turi 12 % dividendinį pajamingumą (angl. dividend yield), vadinasi kiekvieną mėnesį gaunamas dividendas sudarys 1 % visų turimų akcijų. Metų gale, reinvestuojant dividendus atgal, gautų dividendų suma sudarys 1268,25 JAV dolerius arba 12,68 %.

Dividendai kas ketvirtį

Perkama tiek pat vienodų akcijų su identišku dividendiniu pajamingumu, tačiau išmokėjimo dažnumas bus ketvirtinis, reiškia kas 3 mėnesius bus gaunamas dividendų kiekis tolygus 3 % visų turimų akcijų vertei. Šįkart, metų gale, gautų dividendų suma lygi 1255,09 JAV doleriams arba 12,55 %, kuri yra mažesnė 13,16 JAV dolerių lyginant su mėnesiniu dividendu.

Mėnesiniai dividendai ilgalaikėje perspektyvoje gali pasiūlyti didesnę grąža nei rečiau išmokami dividendai. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad kompanijos, mokančios mėnesinius dividendus, dažniausiai turi aukštą dividendų išmokėjimo koeficientą. Tai reiškia, kad mažiau pinigų yra reinvestuojama į kompaniją, kas stabdo jos augimą bei atneša papildomų rizikų ilgajame laikotarpyje.

Dividendų išmokėjimo koeficientas

Dividendų išmokėjimo koeficientas nurodo, kokią procentinę dalį pelno kompanija išmoka dividendais akcininkams. Tai gali būti svarbus rodiklis nustatyti kompanijos tvarumą ilgalaikėje perspektyvoje. Pavyzdžiui, jeigu išmokamų dividendų koeficientas yra nedidelis (<50 %), vadinasi kompanija išmoka nedaug dividendų iš gauto pelno, bet likęs uždarbis yra reinvestuojamas, kuris nulemia spartesnį jos augimą ateityje. Toks koeficientas yra populiarus greitai augančiuose sektoriuose. Iš kitos pusės, stabiliuose sektoriuose dažniau galima išvysti kompanijų su aukštesniu dividendų išmokėjimo koeficientu (>75 %). Vis dėlto, pagal Wellington Management Company ir Hartford Funds atliktą tyrimą, saugiausias koeficientas laikomas apie 41 %. Taip yra dėl to kad tokių akcijų dividendas yra pakankamai patrauklus pritraukti investuotojams, o likusi nemaža pinigų dalis gali būti būti panaudota išbristi iš skolų ir toliau plėsti verslą.

Dividendų išmokėjimo koeficientas = ${\frac {\text{dividendai vienai akcijai}}{\text{pelnas vienai akcijai}}}$ × 100

Jeigu šis koeficientas viršija skaičių 100, vadinasi, kompanija per metus išmokėjo daugiau dividendų nei uždirbo.

Dividendinis pajamingumas

Dar vienas svarbus rodiklis investuojant į dividendines akcijas – tai dividendinis pajamingumas. Jis nurodo, kiek kompanija išmoka metinių dividendų palyginus su jos akcijos kaina. Šis skaičius yra išreiškiamas procentais. Nėra nustatyta, koks dividendinis pajamingumas yra aukštas ar žemas, tačiau saugi riba laikoma nuo 2 % iki 6 %.

Dividendinis pajamingumas = ${\frac {\text{metiniai dividendai vienai akcijai}}{\text{dabartinė akcijos kaina}}}$

Dividendų pajamingumas svyruoja tarp įvairių sektorių. Technologijų sektoriuje, šis rodiklis yra gan žemas, kadangi dauguma kompanijų šiame sektoriuje yra greitai augančios. Didžiausia dalis uždirbto pelno yra reinvestuojama į bendrovės plėtrą, dėl ko išmokami dividendai yra maži. Taip pat pajamingumo procentas mažėja kylant akcijos kainai, kas yra būdinga daugeliui technologijų bendrovėms.

Komunalinių paslaugų sektoriuje dividendų pajamingumas yra aukštas. Skirtingai nei technologijų bendrovės, dauguma komunalinių paslaugų kompanijos veikia jau daug metų ir yra gerai įsitvirtinusios savo pramonėje. Jos nepasižymi greitu augimu, tad didžioji dalis pelno yra išmokama dividendais.

Nekilnojamojo turto fondai (angl. Real estate investment trust; REIT) taip pat siūlo aukštą dividendų pajamingumą, nes jie kasmet savo akcininkams privalo paskirstyti ne mažiau kaip 90 %. savo apmokestinamųjų pajamų.

Pagrindinis skirtumas tarp dividendinio pajamingumo ir dividendų išmokėjimo koeficiento, tai kad pajamingumas nurodo dividendo dydį palyginus su jo akcijos kaina, o koeficientas parodo kokią dalį pelno kompanija išmoka dividendais. Kadangi dividendinis pajamingumas yra išreikštas procentais, akcininkams yra lengviau pamatyti kokios grąžos jis gali tikėtis iš savo investicijos.

Dividendų reinvestavimas

Dividendų reinvestavimas – akcininkų gautų dividendų panaudojimas naujoms akcijoms pirkti. Perkant papildomas akcijas yra padidinimas turimų akcijų kiekis, dėl ko kitą kartą bus išmokėti dar didesni dividendai, už kurios bus galima nusipirkti dar daugiau papildomų akcijų. Taip kapitalas auga eksponentiškai ir, neretai, lenkia infliacijos įtaką. Toks reiškinys vadinasi sudėtinių palūkanų arba „sniego gniūžtės“ efektas. Tai yra populiari strategija tarp investuotojų siekiant palaipsniui didinti pasyvias pajamas

Kai kurios kompanijos ar brokeriai siūlo dividendų reinvestavimo planus (DRIPs), kurie leidžia investuotojui automatiškai reinvestuoti gautus dividendus į tas pačias akcijos, iš kurių buvo surinkti dividendai. DRIPs suteikia akcininkams ir daugiau pranašumų. Reinvestuojant šiuo planu įprastai išvengiama komisinių mokesčių arba jie yra gerokai sumažinti, taip pat akcijas galima įsigyti akcijas su nuolaida nuo 1 % iki 10 %.

Specialus dividendas

Retai akcijų rinkoje galima išvysti kompanijas, išmokančias specialius dividendus. Pastarieji dividendai yra išmokami, kai bendrovė turi išskirtinai stiprų finansinį ketvirtį, nori pakeisti savo finansinę struktūra ar atskirti ir įsteigti nepriklausomą dukterinę įmonę.

Įprastai, specialus dividendas būna gerokai didesnis už tradicinį. Vienas populiariausių specialių dividendų buvo išmokėta „Microsoft“ įmonės 2004 metais. Tokių dividendų dydis buvo 3 JAV doleriai vienai akcijai, kas iš viso sudarė 32 mlrd. JAV dolerių. Tuo metu „Microsoft“ įprasto dividendo dydis buvo 0,04 JAV dolerių vienai akcijai.

Specialių dividendų paskelbimas gali sukelti abejonių iš akcininkų pusės. Toks bendrovės veiksmas gali būti interpretuotas kaip neturėjimas geresnio grynųjų pinigų panaudojimo, kas akcijos kainai gali turėti neigiamą įtaką.

Dividendų apmokestinimas Lietuvoje

Lietuvos vieneto gaunami dividendai už turimas Lietuvos vienetų akcijas, kapitalo dalį ar kitų teisių turėjimą apmokestinami taikant 15 proc. pelno mokesčio tarifą.