Divedo karalystė
Divedo karalystė | |||||
| |||||
| |||||
![]() | |||||
Sostinė | Duiranas ir Moridunumas | ||||
Kalbos | valų kalba | ||||
Valdymo forma | monarchija | ||||
Era | viduramžiai | ||||

Divedo karalystė (val. Dyfed) – viena iš keleto smulkiųjų Velso karalysčių, Pietvakarių Velse susidariusi V a. po to, kai romėnai paliko Britaniją. Divedo karalystė egzistavo 410–920 m. Karalystė buvo įkurta demetų (šiuolaikine val. k. Dyfed) genčių žemėse. 920 m. gretimos Seisilugo kunigaikštystės valdovas Hivelas ap Kadelas sujungė Seisilugą su Divedu ir suformavo Deheibarto karalystę. Normanai įsiveržė į Velsą (1067–1100 m.), 1138 m. Divedą įtraukė į naują grafytę (šyrą) ir Pembruko administraciniame vienete pastatytos, markgrafo Pembruko valdomos naujosios normanų pilies garbei pavadino Pembrukšyru.[1]
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ James Phillips, The History of Pembrokeshire (1909)