Dispozityvumas

Dispozityvumas – visuomeninių, teisinių santykių šalies galėjimas pasirinkti elgesio variantą; teisės principas. Privatinėje teisėje per jį pasireiškia sutarties šalių autonomija, sutarčių laisvė. Pvz., sutartimi gali būti pagrindžiami sutartiniai santykiai, jie nustatomi, pratęsiami arba nutraukiami.

Viešoji teisė gali nustatyti imperatyvias normas arba suteikti santykių šalims pasirinkti (taikytiną) teisę.

Šalys ir kiti civilinio proceso dalyviai, laikydamiesi Kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (LR CPK 13 straipsnis „Dispozityvumo principas“).