Diskvalifikacija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Diskvalifikacija (angl. disqualification; lot. dis 'atskirai, į dalis; (čia) atvirkščiai' + kvalifikacija 'tinkamumas, tinkamumo pripažinimas', iš lot. qualis 'kokybė') – sportininko, trenerio, komandos pašalinimas iš rungtynių, varžybų arba draudimas jose dalyvauti už taisyklių, varžybų nuostatų, etikos normų pažeidimą, taip pat draudimas tam tikrą laiką rengti varžybas ar rungtynes sporto bazėje (stadione, rūmuose, salėje), kurioje nebuvo garantuota reikiama tvarka per rungtynes, varžybas ar po jų.

Rūšys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Diskvalifikacija gali būti laikina nuobauda – pvz., boksininkui už šiurkštų taisyklių pažeidimą kovos metu nebeleidžiama tęsti kovos įskaitant jam pralaimėjimą.

Abipusė diskvalifikacija (angl. double disqualification) draudžia abiem varžovams tęsti kovą arba dalyvauti varžybose už labai šiurkštų elgesį arba etikos normų pažeidimą.

Automatinė diskvalifikacija (angl. automatic disqualification) skiriama už tam tikrus pažeidimus, kuriuos padarius ji įsigalioja, pvz., futbolininkas, gavęs dvi geltonąsias korteles, neturi teisės žaisti vienerių arba dvejų rungtynių.

Diskvalifikacija iki gyvos galvos (angl. disqualification for life) – sportininkui uždraudžiama dalyvauti oficialiose tam tikro rango varžybose už ypač šiurkščius etikos normų pažeidimus, pvz., už pakartotinį dopingo vartojimą.

Dar būna lygtinė diskvalifikacija (angl. conditional disqualification) – bandomasis laikotarpis, per kurį pasikartojus šiurkščioms pražangoms sportininkas arba komanda diskvalifikuojami.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Stanislovas StonkusDiskvalifikacija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 13 psl.
  • Sporto terminų žodynas. T. 1. 2-asis patais. ir papild. leid.: Aiškinamasis žodynas. Angliški, vokiški, rusiški terminų atitikmenys. Būtiniausios žinios / Parengė S. Stonkus. Lietuvos kūno kultūros akademija. – Kaunas: LKKA, 2002