Dirvinis vieversys

Alauda arvensis

Dirvinis vieversys

Dirvinio vieversio čirenimas Velse

Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1), ^[1]

Karalystė:	Gyvūnai ( Animalia)
Tipas:	Chordiniai ( Chordata)
Klasė:	Paukščiai ( Aves)
Būrys:	Žvirbliniai paukščiai ( Passeriformes)
Šeima:	Vieversiniai ( Alaudidae)
Gentis:	Tikrieji vieversiai ( Alauda)
Rūšis:	Dirvinis vieversys ( Alauda arvensis)

Binomas

Alauda arvensis
Linnaeus, 1758

Paplitimas

Dirvinių vieversių paplitimo arealas pasaulyje:

perimvietės

sėslus

migracijos

žiemavietės

introdukuoti, gyvena sėsliai

introdukuoti, bet tikėtinai išnykę

Dirvinis vieversys,^[2] liaudyje dar vadinamas vyturiu, cyruliu, vieversiu, voversiu (Alauda arvensis) – žvirblinių paukščių (Passeriformes) būrio, vieversinių (Alaudidae) šeimos rūšis.

Natūralus paplitimas

Eurazijoje paplitęs nuo Atlanto vandenyno vakaruose iki Ramiojo vandenyno rytuose. Šiaurėje arealas siekia Kolos pusiasalį, Pečioros aukštupį, Obės vidurupį, Jenisėjaus, Lenos ir Kolymos žemupius. Pietinė arealo riba driekiasi Korėjos pusiasaliu, Tarimo baseinu, Pamyru, šiaurės Afganistanu, Užkaukaze, Mažąja Azija, Viduržemio jūros pakrante. Gyvena Šiaurės Afrikoje, dalyje salų. Žiemoja pietinėje Europoje, Afrikoje.

Introdukavimo regionai

Buvo įvežti į Australiją, Naująją Zelandiją, Havajus ir Britų Kolumbiją.^[3]

Buveinės

Gyvena pievose, dirvonuose, dykvietėse bei dirbamuosiuose plotuose. Lizdą suka iš sausų žolių stiebelių, šaknelių ar smulkių lapelių gilioje duobutėje ir gerai paslepia po žolių kuokšteliu.

Dirviniai vieversiai Lietuvoje

Lietuvoje gyvena Alauda arvensis arvensis porūšis. Dirviniai vieversiai laikomi vienu dažniausių mūsų krašto paukščių. Jie paplitę visoje šalies teritorijoje, bet labiausiai paplitę šalies vidurio rajonuose, retesni tik pietryčiuose. Lietuvoje kasmet peri 1 100000-1 500000 porų.^[4] Šalyje perintys dirviniai vieversiai yra sezoniniai migrantai. Į Lietuvą atskrenda kovo mėn. pradžioje, išskrenda spalį.^[5]

Folkloras

Kadangi dirviniai vieversiai vieni pirmųjų tarp Lietuvos paukščių sugrįžta į Lietuvą iš žiemaviečių, tai lietuvių tautosakoje jis vaizduojamas kaip pavasario pranašas ir savo čirenimu žadinantis gamtą. Jis yra atgimimo, jaunatviškumo simbolis.^[6]

Vieversys vadinamas lietuvių artojų draugu ir nuolatiniu jų palydovu, kviečiančių artoją išeiti į laukus.^[7]^[6]

Lietuvių protėviai manydavo, kad jei vieversys parskrenda anksčiau nei vasario 24 d., reikštų, kad dar ilgokai bus šalta, bet jei parskrenda vėliau nei vasario 24 d., reikštų kad pavasaris bus ankstyvas.^[7]

Vasario 24-oji – Lietuvoje minima kaip Vieversio diena.^[7]

Išvaizda

Dirvinis vieversys šiek tiek didesnis už naminį žvirblį (Passer domesticus). Jo kūno ilgis 18–19 cm, atstumas tarp išskleistų abiejų sparnugalių 30-36 cm,^[8] Suaugusių sparno ilgis 10,2–11,7 cm: patinų sparno ilgis 10,9–11,9 cm, patelių sparno ilgis 10,0–11,0 cm. Suaugusių svoris 32,6–44,8 g: patinai 34,4–46,1 g, patelės 30,6–39,9 g.^[9]

Patino ir patelės kūno viršutinė pusė pilkai rusva, galva ir nugara išmarginta tamsiomis išilginėmis dėmelėmis. Kūno apačia balsva, pagurklyje ir kūno šonuose yra juodi taškeliai.

Dėl savo plunksninio apdaro, jis savo pamėgtose buveinėse ant žemės nepastebimas.^[10]

Perėjimas

Patelė deda 3-5 pilkai baltus, gausiai išmargintus rudai alyvinės spalvos dėmėmis kiaušinius. Juos peri viena patelė 11-12 dienų. Per šį laiką patinas tęsia teritorinius pasirodymus. Viščiukus maitina abu tėvai, jie greitai auga. Maždaug 9-10 dienų amžiaus jaunikliai palieka lizdą ir apsistoja aplinkinėje augmenijoje. Sulaukę trijų savaičių, jaunikliai skraido. Išveda dvi vadas. Literatūros duomenimis, esant optimalioms buveinės ir klimato sąlygoms, vienos patelės metinių vadų skaičius gali siekti iki keturių.^[11] Daug lizdų nukenčia nuo žmogaus ūkinės veiklos.

Čirenimas

Giesmė - malonus energingas čirenimų srautas, linksmais triliavimais, besikaiteliojantis su mimikrija. Triliavimas gana balsingai skambus ir gana pilno tono.^[8] Čirena dirvinių vieversių patinėliai pakilę į 50–100 m aukštį.^[12]

Paukštis aktyvus šviesiu paros metu, todėl maloniai nuteikia jo čirenimas, girdimas nuo ankstyvo pavasario iki rugpjūčio vidurio.

Mityba

Dirvinis vieversys dažniausiai gyvena ant žemės. Maitindamasis ant žemės, maisto ieško eidamas į priekį prigludęs.^[10] Minta vabzdžiais, miglinių augalų sėklomis, o rudenį ir ankstyvą pavasarį lesa augalų sėklas, šviežius lapus, daigų viršūnėles.

Amžius

Gyvena iki 12 metų.^[11]

Porūšiai

Išskiriami šie dirvinių vieversių porūšiai^[13]:

A. a. arvensis Linnaeus, 1758; Nominalinis porūšis. Paplitimas: šiaurės, vakarų ir vidurio Europa. Šis porūšis peri ir Lietuvoje.
A. a. sierrae Weigold, 1913; Portugalija, centrinė ir pietinė Ispanija.
A. a. harterti Whitaker, 1904; šiaurės vakarinė Afrika.
A. a. cantarella Bonaparte, 1850; Pietinė Europa nuo šiaurės rytų Ispanijos, driekiasi iki ir per Turkiją, Kaukaze.
A. a. armenica Bogdanov, 1879; pietryčių Turkija ir iki Irano.
A. a. dulcivox Hume, 1872; Europinės Rusijos pietryčiai, Vakarų Sibiras ir iki šiaurės vakarų Kinijos ir pietvakarių Mongolijos.
A. a. kiborti Zaliesski, 1917; pietinis Sibiras, šiaurinė ir rytų Mongolija bei šiaurės rytų Kinija.
A. a. intermedia Swinhoe, 1863; šiaurės centrinis Sibiras ir iki šiaurės rytų Kinijos bei Korėjos pusiasalis.
A. a. pekinensis Swinhoe, 1863; šiaurės rytų Sibiras, Kamčiatkos pusiasalis ir Kurilų salos.
A. a. lonnbergi Hachisuka, 1926; šiaurinė Sachalino salos dalis.
A. a. japonica Temminck & Schlegel, 1848; pietinė Sachalino salos dalis, pietinės Kurilų salos, Japonija ir Riūkiū salos.

Taip pat skaitykite

Paprastasis kuoduotasis vieversys (Galerida cristata) - 2021 m. įrašytas į Lietuvos raudonosios knygos 0(Ex) kategoriją, kuris yra morfologiškai l. panašus, čiulbantis panašia giesme, bet genetiškai skirtingas nei Lietuvoje įprastas dirvinis vieversys.