Dirvinis vieversys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Alauda arvensis
Dirvinis vieversys (Alauda arvensis)
Dirvinis vieversys
Dirvinio vieversio čirenimas Velse
Apsaugos būklė

Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1), [1]
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Chordiniai
( Chordata)
Klasė: Paukščiai
( Aves)
Būrys: Žvirbliniai paukščiai
( Passeriformes)
Šeima: Vieversiniai
( Alaudidae)
Gentis: Tikrieji vieversiai
( Alauda)
Rūšis: Dirvinis vieversys
( Alauda arvensis)
Binomas
Alauda arvensis
Linnaeus, 1758
Paplitimas
Paplitimas
Dirvinių vieversių paplitimo arealas pasaulyje:
     perimvietės
     sėslus
     migracijos
     žiemavietės
     introdukuoti, gyvena sėsliai
     introdukuoti, bet tikėtinai išnykę

Dirvinis vieversys, liaudyje dar vadinamas vyturiu, cyruliu, vieversiu, voversiu (Alauda arvensis) – žvirblinių paukščių (Passeriformes) būrio, vieversinių (Alaudidae) šeimos rūšis.

Plasnojantis dirvinis vieversys

Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Eurazijoje paplitęs nuo Atlanto vandenyno vakaruose iki Ramiojo vandenyno rytuose. Šiaurėje arealas siekia Kolos pusiasalį, Pečioros aukštupį, Obės vidurupį, Jenisėjaus, Lenos ir Kolymos žemupius. Pietinė arealo riba driekiasi Korėjos pusiasaliu, Tarimo baseinu, Pamyru, šiaurės Afganistanu, Užkaukaze, Mažąja Azija, Viduržemio jūros pakrante. Gyvena Šiaurės Afrikoje, dalyje salų. Žiemoja pietinėje Europoje, Afrikoje.

Paplitimas Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvoje perintys dirviniai vieversiai yra sezoniniai migrantai. Į Lietuvą atskrenda kovą-balandį, išskrenda rugsėjį-spalį. Šalyje labai dažni, bet labiausiai paplitę šalies vidurio rajonuose, retesni pietryčiuose. Lietuvoje gyvena Alauda arvensis arvensis porūšis.

Kasmet peri 400 000-900 000 porų.[reikalingas šaltinis]

Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dirvinis vieversys šiek tiek didesnis už naminį žvirblį. Jo kūno ilgis 18–19 cm, atstumas tarp išskleistų abiejų sparnugalių 30–35 cm, patinėlio svoris 30-45 g, patelės apie 25–38 g.

Patino ir patelės kūno viršutinė pusė pilkai rusva, galva ir nugara išmarginta tamsiomis išilginėmis dėmelėmis. Kūno apačia balsva, pagurklyje ir kūno šonuose yra juodi taškeliai.

Elgsena[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gyvena pievose, dirvonuose, dykvietėse bei dirbamuosiuose plotuose. Lizdą suka iš sausų žolių stiebelių, šaknelių ar smulkių lapelių gilioje duobutėje ir gerai paslepia po žolių kuokšteliu. Deda 3-6 pilkai žalsvus su nedidelėmis tamsesnėmis dėmelėmis kiaušinius. Išveda dvi vadas. Daug lizdų nukenčia nuo žmogaus ūkinės veiklos.

Čirenimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Čirena dirvinių vieversių patinėliai pakilę į 50–100 m aukštį.

Mityba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Minta vabzdžiais, miglinių augalų sėklomis, o rudenį ir ankstyvą pavasarį lesa augalų sėklas, šviežius lapus, daigų viršūnėles. Paukštis aktyvus šviesiu paros metu, todėl maloniai nuteikia jo čirenimas, girdimas nuo ankstyvo pavasario iki rugpjūčio vidurio.

Folkloras[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tautosakoje dirvinis vieversys vaizduojamas kaip pavasario skelbėjas, kviečiantis artoją į laukus, savo čirenimu žadinantis gamtą, atgimimo, jaunatviškumo simbolis[2].

Porūšiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išskiriami šie dirvinių vieversių porūšiai[3]:

  1. Alauda arvensis arvensis Linnaeus, 1758; Nominuotas porūšis. Paplitimas: šiaurės, vakarų ir vidurio Europa. Šis porūšis peri ir Lietuvoje.
  2. Alauda arvensis sierrae Weigold, 1913; Portugalija, centrinė ir pietinė Ispanija.
  3. Alauda arvensis harterti Whitaker, 1904; šiaurės vakarinė Afrika.
  4. Alauda arvensis cantarella Bonaparte, 1850; Pietinė Europa nuo šiaurės rytų Ispanijos, driekiasi iki ir per Turkiją, Kaukaze.
  5. Alauda arvensis armenica Bogdanov, 1879; pietryčių Turkija ir iki Irano.
  6. Alauda arvensis dulcivox Hume, 1872; Europinės Rusijos pietryčiai, Vakarų Sibiras ir iki šiaurės vakarų Kinijos ir pietvakarių Mongolijos.
  7. Alauda arvensis kiborti Zaliesski, 1917; pietinis Sibiras, šiaurinė ir rytų Mongolija bei šiaurės rytų Kinija.
  8. Alauda arvensis intermedia Swinhoe, 1863; šiaurės centrinis Sibiras ir iki šiaurės rytų Kinijos bei Korėjos pusiasalis.
  9. Alauda arvensis pekinensis Swinhoe, 1863; šiaurės rytų Sibiras, Kamčiatkos pusiasalis ir Kurilų salos.
  10. Alauda arvensis lonnbergi Hachisuka, 1926; šiaurinė Sachalino salos dalis.
  11. Alauda arvensis japonica Temminck & Schlegel, 1848; pietinė Sachalino salos dalis, pietinės Kurilų salos, Japonija ir Riūkiū salos.

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „IUCN Red List - Alauda arvensis“. IUCN Red list. Nuoroda tikrinta 2018-08-09. 
  2. „Lietuvos fauna“: Paukščiai 2., Vilnius, „Mokslas“, 1991 m.
  3. worldbirdnames.org / Nicators, Bearded Reedling, larks; IOC World Bird List | v11.2

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]