Dirvinė karpažolė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Euphorbia helioscopia
Dirvinė karpažolė (Euphorbia helioscopia)
Dirvinė karpažolė (Euphorbia helioscopia)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
(Wikispecies-logo.svg Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliopsida)
Poklasis: Dilenijažiedžiai
(Wikispecies-logo.svg Dilleniidae)
Šeima: Karpažoliniai
(Wikispecies-logo.svg Euphorbiaceae)
Gentis: Karpažolė
(Wikispecies-logo.svg Euphorbia)
Rūšis: Dirvinė karpažolė
(Wikispecies-logo.svg Euphorbia helioscopia)
Binomas
Euphorbia helioscopia
L.

Dirvinė karpažolė (lot. Euphorbia helioscopia, angl. Sun Spurge, vok. Sonnwend-Wolfsmilch) – karpažolinių (Euphorbiaceae) šeimos karpažolių (Euphorbia) genties augalas.

Biologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Cleaned-Illustration Euphorbia helioscopia.jpg

Tai vienmetis, 15–40 cm aukščio augalas, visose dalyse turintis pieniškų sulčių. Liemeninė šaknis siekia nuo 50 cm iki 1 m gylį. Stiebas storas, tuščiaviduris, nešakotas. Lapai pražanginiai, pailgi, 2–4 cm ilgio, plačia, buka, dantyta viršūne, gelsvai žali.

Dirvinės karpažolės žiedai pakitę ir visai nepanašūs į daugelio augalų žiedus. Jie labai supaprastėję, vienalyčiai, dažnai ir be apyžiedžio. Į žiedą šiek tiek panašus žiedynas cijatis – su vienu piesteliniu ir keliais kuokeliniais žiedais, kuriuos gaubia taurės pavidalo skraistė. Tarp žalsvai gelsvų skraistės skiaučių dar išauga trumpos, plačios, geltonos nektarinės. Tokie su koteliais žiedynai viršūninių stiebo lapų pažastyse sudaro skėčius. Kartais jie auga dviem aukštais.

Žydi nuo birželio iki rugsėjo mėnesio. Žiedus apdulkina musės. Vaisius – trilypis, 2,5–3,5 mm ilgio, blizgus riešutėlis. Sėklos rudos, su grioveliais, išlieka gyvybingos dirvožemyje daugiau negu 5 metus. Jas išnešioja skruzdėlės.

Paplitimas ir augavietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kilusi iš pietinės Europos. Dabar paplitusi po visą pasaulį.

Auga laukuose, daržuose, šiukšlynuose, pakelėse, panamėse, gerai supurentame dirvožemyje.

Nuodingumas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai nuodingas augalas, galvijų neėdamas; gali pakenkti kiaulėms, kai jos šeriamos darže išravėta žole. Baltos augalo sultys aitrios, erzina odą, ypač gleivines, nuo jų reikia saugoti akis.

Naudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kartais augalo sultimis gydomos karpos. Maistui ir arbatai tinka jauni lapai, tačiau dėl nuodingumo juos reikia vartoti atsargiai.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka