Dirck van Baburen

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Dirkas van Babiurenas)

Dirkas van Babiurenas (Baburenas, ol. Dirck van Baburen, apie 1595 m. – 1624 m. vasario 21 d.) – olandų XVII a. baroko tapytojas, priskiriamas Utrechto karavadžistams. M. K. Čiurlionio muziejaus rinkiniuose yra jo paveikslas „Herakleitas ir Demokritas“ (Mykolo Žilinsko dailės galerija).[1]

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dirkas Jasperszonas van Babiurenas (tikras vardas – Teodoras) gimė apie 1595 m. Veik bei Diurstedės miestelyje netoli Utrechto. Apie 1599 m. jo tėvai persikraustė į Utrechtą, kur 1611 m. Van Babiurenas dokumentuotas dailininko ir architekto Paulus Moreelse dirbtuvėse.[2] Tais pačiais metais įstojo į vietos dailininkų gildiją. Po to, 1612 m. dailininkas keliavo į Italiją. Paminėtas Parmoje, po to – Romoje. 1617 m. kartu su kitu olandu Davis de Haen dekoravo San Pietro in Montorio bažnyčios koplyčią Romoje, kur nutapė „Kristaus palaidojimą“ (tebėra bažnyčioje).[3] Panašu, kad Romoje Dirkas van Babiurenas greitai susilaukė pripažinimo. Jam paveikslus užsakinėjo įtakingi mecenatai markizas Vicenzo Giustiniani ir kardinolas Scipione Borghese. Pastarajam Van Babiurenas nutapė vienus žymesnių savo paveikslų: „Kristus, plaunantis mokinių kojas“ ir „Kristaus suėmimas“.

Romoje Van Babiureno stilius buvo lemiamai paveiktas Karavadžo dailės. Būdingu darbu laikomas paveikslas „Dyglių vainiko uždėjimas“, sukurtas, spėjama, pagal neišlikusį Karavadžo darbą.[4] Apie 1621 m. Van Babiurenas grįžo į Utrechtą ir, kartu su Gerrit van Honthorst ir Hendrick Terbrugghen, suformavo vietos karavadžistų mokyklą. 1622-23 m. Van Babiurenas dirbo bendrose dirbtuvėse su Hendrick Terbrugghen. Dailininkas mirė ankstyva mirtimi Utrechte 1624 m. vasario 21 d. Palaidotas Buurkerk bažnyčioje. Jo kūrybos didesniąją dalį sudaro religinės tematikos paveikslai.

Darbų galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]