Pereiti prie turinio

Din dinastija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
朝丁

968 – 980
Location of {{{paprastas_pav}}}
Location of {{{paprastas_pav}}}
  Din dinastijos teritorija
Sostinė Hoalu
Kalbos vietnamiečių, kinų
Religija budizmas, daoizmas
Valdymo forma Absoliutinė monarchija
Vietnamo imperatorius
 968–979 Din Bolinis (pirmasis)
 979–980 Din Toanas (paskutinis)
Istorija
 - Baigiama 12 karvedžių anarchija 968
 - Le Hoanas užima sostą 980
Valiuta Vietnamo vanas

Din dinastija, Dinių dinastija (viet. triều Đinh, 朝丁, viet. Nhà Đinhčunomas: 茹丁) – Vietnamo dinastija, įkurta Dinių giminės ir valdžiusi 968–980 m.

Oficialiai jos valdoma valstybė vadinosi Daikovietu (viet. Đại Cồ Việt, 大瞿越). Dinastijos eros pavadinimas buvo Thái Bình (太平), arba „Didžioji ramybė“.

12 karvedžių pasidalinta Vietnamo teritorija prieš suvienijimą

Dinių giminė buvo įtakinga Tang dinastijos Kinijos Dzinhajaus karinėje apygardoje. Jų domenas buvo aplink Hoalu vietovę, o Din Kongču iškilo kaip Hoan provincijos gubernatorius. Mirdamas jis paliko mažametį sūnų Din Bolinį (viet. Đinh Bộ Lĩnh, 丁部領), kuris buvo tituluojamas Huan kunigaikščiu.[1]

Tuo metu Vietnamas (Daikovietas) buvo neseniai pasiskelbęs nepriklausomas, ir jį valdė Ngo dinastija. Kadangi Din Bolinis pernelyg sustiprėjo, 951 m. Ngo karvedžiai atsiuntė armiją ir paėmė į nelaisvę jo sūnų. Pririšę berniuką lauke, jie grasino jį nužudyti. Tačiau Din Bolinis atsisakė pasiduoti, sakydamas, jog didis vyras dėl svarbaus reikalo gali paaukoti net sūnų.[2]

965 m. Vietname galutinai neliko centrinės valdžios, ir šalį pasidalino 12 karvedžių. Hoan provincijoje įsigalėjo Din Bolinis, kuris kartu su sūnumi nukariavo dideles teritorijas į pietus nuo Raudonosios upės. Dar po trejų metų jis suvienijo visą Daikovietą ir titulavosi imperatoriumi (viet. Hoàng đế, 皇帝). Savo sostine jis padarė tėvoniją Hoalu, kurios vieta tarp kalnų, upių ir pelkių labai tiko dėl strateginės gynybos.[3]

Valdymas ir pabaiga

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Din yra laikoma pirmąja nepriklausoma Vietnamo dinastija. Jos valdovas padarė daug svarbių reformų, kurios sukūrė pagrindus jaunai Vietnamo valstybei. Buvo pradėtos kaldinti bronzinės monetos vanai, atliktos administracinės reformos, daoistų ir budistų dvasininkai įtraukti į valstybės valdymą. Valstybėje buvo statomos šventyklos, akmeniniai stulpai su budistiniais tekstais.

Nepriklausomam Daikovietui reikėjo formalizuoti santykius su šiaurine kaimyne Kinijos imperija, tuo metu valdoma Song dinastijos. Kaip ir dauguma kitų to meto valstybių Rytų Azijoje, Daikovietas įsijungė į Kinijos duoklinę sistemą mainais už nepriklausomybę.[4] 972 m. Vietnamo pasiuntiniai Kinijos imperatoriui nusiuntė audinių, raganosių ragų, dramblio ilčių ir arbatos. Susirašinėjime su Kinija Din Bolinis pagal Rytų Azijoje paplitusią tradiciją vadina save ne imperatoriumi, o karaliumi. Mainais Song imperatorius irgi pripažino Din Bolinį „Dziaodži karaliumi“.[5]

Pirmieji vietnamietiški pinigai

979 m. eunuchas Do Tikas naktį nužudė karalių ir jo vyriausiąjį sūnų miegančius. Nauju imperatoriumi paskelbtas penkiametis sūnus Din Toanas (viet. Đinh Toàn, 丁璿). Generolas Le Hoanas tapo regentu, tačiau jam buvo sunku suvaldyti šalį. Situaciją apsunkino Song Kinija, kuri pasiuntė armiją. Bijodami pakartotinio Kinijos nukariavimo, Vietnamo didikai pasiūlė perduoti imperatoriaus valdžią generolui. 980 m. sostinėje imperatorienė Duong Vanga didikų akivaizdoje užvilko generolui Le Hoanui imperatoriaus rūbą, taip pripažindama jį nauju imperatoriumi ir perduodama valdžią naujai dinastijai – Le.[6]

Vietnamo istorija
Šiaurė Centras
Hongbang Sahuinis
Vanlangas, Aulakas Hotontinis
Namvietas
Han (Dziaodžou):
Dziaodži, Dziudžen Žinanas
Vanšuanas Lamapas
Tang (Anamas)
Ngo > Din > Le Čampa
Li > Čan > Ho
Ming (Dziaodži)
Le > Mak Panduranga
Čin Nguen
Taison > Nguen
Prancūzijos Indokinija:
(Tonkinas, Anamas, Kočinčina)
Š. Vietnamas P. Vietnamas
Socialistinė Vietnamo Respublika
Vietnamo istoriniai regionai:
Šiaurė, Vidurys, Pietūs, Aukštumos
Asmeninis vardas Kitaip žinomas Valdymo devizas Valdymo metai
Din Bolinis
丁部領 Đinh Bộ Lĩnh
Đinh Tiên Hoàng 丁先皇
„Pirmasis Din imperatorius“
Thái Bình (太平) 9689794
Din Hoangas
丁璿 Đinh Toàn
Đinh Phế Đế 丁廢帝
„Atstatydintasis Din imperatorius“
Thái Bình (太平) 979980
  1. Taylor, Keith Weller (1983), The Birth of the Vietnam, University of California Press, ISBN 9780520074170
  2. Kiernan, Ben (2019). Việt Nam: a history from earliest time to the present. Oxford University Press. ISBN 9780190053796.
  3. Taylor, Keith Weller (1983), The Birth of the Vietnam, University of California Press, ISBN 9780520074170
  4. Rutherford, Scott (2002). Vietnam. Langenscheidt Publishing Group. p. 20. ISBN 9789812349842.
  5. Taylor, Keith Weller (1983), The Birth of the Vietnam, University of California Press, ISBN 9780520074170
  6. Kiernan, Ben (2019). Việt Nam: a history from earliest time to the present. Oxford University Press. ISBN 9780190053796.