Dilmuno kapinynai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Dilmuno kapinynai
Pasaulio paveldo sąrašas

Vieta Bahreino vėliava Bahreinas
Tipas Kultūrinis
Kriterijus iii, iv
Pasaulio paveldo emblema Nuoroda (angl.) (pranc.): 1542
Regionas** Azija
Įrašymo istorija
Įrašas 2019  (34 sesija)
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše.
** Regionas pagal UNESCO skirstymą.

Dilmuno kapinynai (arab. مدافن دلمون) – UNESCO pasaulio paveldo sąrašo objektas[1], apimantis nekropolio teritorijas pagrindinėje Bahreino saloje, datuojamas Dilmuno ir Um al-Nar kultūros laikotarpiais. Manoma, kad šiuose kapinynuose yra palaidota per 350 tūkst. žmonių.

Kasinėjimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1889 m. vasarį kai kuriuos piliakalnius iškasė britų tyrinėtojas Džeimsas Teodoras Bentas ir jo žmona Mabel Bent. Pasak Bent dienoraščio, jie rado „… dramblio kaulo gabalėlių, anglies, stručio kiaušinio lukšto…“.[2] Šie radiniai dabar yra saugomi Britų muziejuje, Londone.[3] Teodoras Bentas paskelbė savo rezultatus dviejuose straipsniuose,[4] tačiau išsamesnė ataskaita pasirodė Bento knygoje „Pietų Arabija“ (1900 m.).[5]

XX amžiaus 5-ajame dešimtmetyje danų grupė kasinėjo bronzos amžiaus laikotarpio sostinėje Kalat al Bahreine, bei atrado keletą daiktų, datuojamų 4100-3700 metų pr. m. e.[6][7] Tada šia vietove susidomėjo daugiau tyrinėtojų, kurie pradėjo tyrinėti šių kapų konstrukcijas ir turinį.[8][9]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Seven cultural sites inscribed on UNESCO's World Heritage List“. UNESCO. 6 July 2019.
  2. The Travel Chronicles of Mrs J. Theodore Bent, Vol 3, 2010, page 22. Oxford: Archaeopress.
  3. For the Bents’ finds at A’ali: https://research.britishmuseum.org/research/collection_online/collection_object_details.aspx?objectId=3190900&partId=1&searchText=A%27ali&images=true&view=list&page=1.
  4. The Mounds of Bahrein, Athenæum, 1889, Issue 3219 (Jul), 38; The Bahrein Islands, in the Persian Gulf, Proceedings of the Royal Geographical Society and Monthly Record of Geography, Vol. 12 (1) (Jan 1890), 1-19,
  5. See Chapter 2, Southern Arabia by Theodore and Mabel Bent, 1900. London: Smith, Elder and Co.
  6. „Bahrain digs unveil one of oldest civilisations“. BBC News. 21 May 2013.
  7. „In Bahrain, development chips away at world's largest, oldest burial site“. CNN. 1 November 2013.
  8. Flemming Højlund, 2007, The Burial Mounds of Bahrain: Social Complexity in Early Dilmun.
  9. Crawford, 2016, Dilmun Temple At Saar.