Dilingenas

Dilingenas vok. Dillingen an der Donau
Karaliaus gatvė Dilingene
Dilingenas 48°34′0″ š. pl. 10°28′0″ r. ilg.
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė	Vokietija
Žemė	Bavarija
Apskritis	Dilingeno apskritis
Regionas	Švabija
Gyventojų (2015)	18 547
Plotas	75 km²
Tankumas (2015)	247 žm./km²
Vikiteka	Dilingenas

Dilingenas, pilnai Dilingenas prie Dunojaus (vok. Dillingen an der Donau) – miestas pietų Vokietijoje, Bavarijoje, prie Dunojaus upės; rajono centras. Elektronikos pramonė („Bosch“ gamykla). Yra jėzuitų universitetas su bažnyčia, apylinkėse rastas VI–VII a. alemanų pilkapynas.

Istorija

X–XIII a. miestas buvo Dilingeno grafystės sostinė. 1258 m. Dilingenas tapo Augsburgo kunigaikštystės-vyskupystės valda. Prasidėjus reformacijai, miestas tapo kunigaikštystės sostine ir svarbiu kontrreformacijos centru. 1549 m. jėzuitai įsteigė Dilingeno universitetą, kuriame XVI–XVII a. studijavo LDK didikai (keturi Radvilos, Kristupas Zaviša, Albertas Nemira, Jonas Nemira). 1803 m. universitetą uždarė Napoleonas.

Lietuviai

Po II pasaulinio karo veikė Dilingeno pabėgėlių stovykla (už 5 km, Launigene), kurioje apsistojo daug lietuvių (1946 m. – ~1000). Jie čia subūrė Lietuvių sąjungos skyrių (pirmininkai: V. J. Dunčia, A. Dagilis, J. Valiukonis), Lietuvos Raudonojo Kryžiaus skyrių, veikė pradžios mokykla, vaikų darželis, gimnazija, ateitininkų, skautų būreliai, tautinių šokių grupė, scenos mėgėjų būrelis, krepšinio ir tinklinio komandos, įsteigtas choras (mišrus ir vyrų), vyrų kvartetas, instrumentinis ansamblis. 1945–1949 m. Dilingeno lietuviai leido laikraštį „Mūsų kelias“, išleido vadovėlių, biuletenių. Po 1949 m. dauguma lietuvių išvyko į JAV, 1954 m. jų buvo likę 36.

• 
  Šv. Petro bazilika
• 
  Jėzuitų Šv. Marijos bažnyčia