Dilingenas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Dilingenas
vok. Dillingen an der Donau
   Wappen Dillingen.svg   
Königsstraße Dillingen.JPG
Karaliaus gatvė Dilingene

Dilingenas
48°34′0″ š. pl. 10°28′0″ r. ilg. / 48.56667°š. pl. 10.46667°r. ilg. / 48.56667; 10.46667 (Dilingenas)Koordinatės: 48°34′0″ š. pl. 10°28′0″ r. ilg. / 48.56667°š. pl. 10.46667°r. ilg. / 48.56667; 10.46667 (Dilingenas)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Vokietijos vėliava Vokietija
Žemė: Bavarija Bavarija
Rajonas (Landkreise): Dilingeno rajonas
Regionas: Švabija
Gyventojų (2015): 18 547
Plotas: 75 km²
Tankumas (2015): 247 žm./km²
Commons-logo.svg Vikiteka: DilingenasVikiteka

Dilingenas, pilnai Dilingenas prie Dunojaus (vok. Dillingen an der Donau) – miestas pietų Vokietijoje, Bavarijoje, prie Dunojaus upės; rajono centras. Elektronikos pramonė („Bosch“ gamykla). Yra jėzuitų universitetas su bažnyčia, apylinkėse rastas VIVII a. alemanų pilkapynas.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

XXIII a. miestas buvo Dilingeno grafystės sostinė. 1258 m. Dilingenas tapo Augsburgo kunigaikštystės-vyskupystės valda. Prasidėjus reformacijai, miestas tapo kunigaikštystės sostine ir svarbiu kontrreformacijos centru. 1549 m. jėzuitai įsteigė Dilingeno universitetą, kuriame XVI–XVII a. studijavo LDK didikai (keturi Radvilos, Kristupas Zaviša, Albertas Nemira, Jonas Nemira). 1803 m. universitetą uždarė Napoleonas.

Lietuviai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Po II pasaulinio karo veikė Dilingeno pabėgėlių stovykla (už 5 km, Launigene), kurioje apsistojo daug lietuvių (1946 m. – ~1000). Jie čia subūrė Lietuvių sąjungos skyrių (pirmininkai: V. J. Dunčia, A. Dagilis, J. Valiukonis), Lietuvos Raudonojo Kryžiaus skyrių, veikė pradžios mokykla, vaikų darželis, gimnazija, ateitininkų, skautų būreliai, tautinių šokių grupė, scenos mėgėjų būrelis, krepšinio ir tinklinio komandos, įsteigtas choras (mišrus ir vyrų), vyrų kvartetas, instrumentinis ansamblis. 19451949 m. Dilingeno lietuviai leido laikraštį „Mūsų kelias“, išleido vadovėlių, biuletenių. Po 1949 m. dauguma lietuvių išvyko į JAV, 1954 m. jų buvo likę 36.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Dilingenas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003