Dievo samprata Bahajų tikėjime
Bahajų požiūris į Dievą iš esmės yra monoteistinis. Bahajai tiki į vieną, amžiną ir nenykstantį Dievą, visų dalykų, visų tvarinių ir jėgų visatoje Kūrėją. Dievas yra aprašomas kaip „Dievo asmuo, Nepažinus, Nepasiekiamas, viso Apsireiškimo Šaltinis, Amžinasis, Visažinis, Visur Esantis ir Visų Galingiausias“.[1] Nors Dievas nėra pasiekiamas tiesiogiai, vis dėlto Jis yra suvokiamas per savo kūriniją, t. y. šio pasaulio vyksmą, protą, valią ir tikslą. Jis suteikė galimybę savo kūriniams pažinti ir mylėti savo Kūrėją. Dievas savo Valią žmonijai išreiškė visais laikais per dieviškuosius tarpininkus, dar žinomus kaip dieviškieji Pranašai, Dievo Apsireiškimai arba dieviškieji Mokytojai, kurie įkurdavo religijas pasaulyje nuo priešistorinių laikų iki dabar.[2]
Dievas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Bahajai tiki, kad yra viena Aukščiausioji Būtybė - Dievas, kuris sukūrė visus tvarinius ir jėgas visatoje. Dievas yra visagalis, visažinis ir tobulas, ir nors žmonija turi įvairių Dievo ir Jo prigimties aiškinimų, kreipiasi į Jį įvairiais vardais, tačiau visur kalbama apie tą pačią Būtybę.
Baha'u'llah, Bahajų tikėjimo įkūrėjas šia tema rašo taip:
„Visa garbė tebūnie Dievo vienybei ir visa šlovė Jam, Viešpačiui Dievui, Nepalyginamajam, Didingajam visatos Valdovui, Kuris iš absoliučios nebūties sukūrė visų dalykų realybę, Kuris iš tuštumos pakvietė į būtį pačius tobuliausius ir subtiliausius Savo kūrinijos elementus, ir Kuris, išvaduodamas Savo tvarinius nuo jų pačių menkumo ir pavojaus užgesti, priėmė juos į amžiną Šlovės Karalystę. Niekas kitas, išskyrus Jo visaapimančią Garbę ir visur prasiskverbiančią Malonę, negalėtų šito pasiekti.“[3]
Nors bahajų mokymai nurodo, kad Dievas yra pernelyg didis, kad būtų suvoktas arba kad būtų sukurtas visiškas ir tikslus Jo vaizdinys pagal žmogaus suvokimą, Jį pažinti mums padeda Dievo Pranašai, kurie atspindi Jo savybes šiame pasaulyje. Baha'u'llah dažnai mini Dievą kaip, pavyzdžiui, Visų Galingiausią, Visų Maloningiausią arba Visų Gailestingiausią. Nors visos sukurtos Dievo koncepcijos yra tik vaizduotės padariniai, bahajų mokymai sako, kad Jo paveikslas atsispindi būtyje, o Jo savybės ypač regimos žmonėse, tačiau tai neturi nieko bendra su panteistinėmis ar antropomorfinėmis Dievo koncepcijomis.[2]
Dievo vienybė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nors įvairios pasaulio kultūros ir religijos turi skirtingas Dievo koncepcijas ir Jo prigimties aiškinimus, bahajai tiki, kad šitokia pasaulėvaizdžių įvairovė vis dėlto pažymi vieną ir tą pačią Būtybę. Skirtumai tarp šių religijų yra priskiriami įvairiems kultūriniams ir žmonijos išsivystymo kontekstams, kuriuose dieviškosios Žinios buvo skleidžiamos. Bahajai pasaulio didžiąsias (ir daugelį mažesniųjų) religijų laiko kaip vieno progresyvaus proceso, per kurį Dievas apreiškia savo Valią žmonijai, nuoseklias dalis. Nė viena iš šių Žinių ir, dėl to, nė viena iš religijų, pagal Bahajų tikėjimą, negali būti paskelbta iš esmės viršesne už kitą, nors jos žmonijos istorijoje ir buvo atnaujinamos per vėliau atėjusį Dievo Apsireiškimą. Kiekviena nauja Žinia laikoma labiau aktualia dabartinėje žmonijos dvasinėje ir socialinėje vystimosi stadijoje. Bahajai tiki, kad šiuo laikotarpiu vėliausią Žinią žmonijai atnešė Baha'u'llah. Tačiau jis daugelyje savo raštų mini, kad bet kurio ankstesniojo religijos įkūrėjo neigimas yra tas pats, kas paneigti juos visus, įskaitant ir Baha'u'llah, bei patį Dievą.[1] Todėl žmogus priėmęs Bahajų tikėjimą, nepriklausomai nuo to, kokią religiją išpažino (arba neišpažino) anksčiau, turi pripažinti ir visus ankstesnius Dievo Pranašus.
Bahajų mokymai teigia, kad Dievas yra per didis žmogaus suvokimui ar įsivaizdavimui. Netgi tos savybės, kurias bahajai priskiria Dievui, tokios kaip Visų Galingiausias ar Visa Mylintis, yra kilusios iš riboto žmogaus patirtų galios, meilės ar teisingumo jausmų suvokimo. Baha'u'llah aiškina, kad mūsų Dievo pažinimas apsiriboja tik mums suprantamais požymiais ir savybėmis, todėl tiesioginis Dievo pažinimas nėra įmanomas. Jis sako, kad Dievo savybių pažinimas žmonijai yra atskleidžiamas per Pranašus, kuriuos Jis siunčia.
„Tokia tobula ir išsami yra Dievo esmė, kad jokia širdis ir joks protas, nesvarbu kokie gilūs ir tyri bebūtų, negali apčiuopti ir suprasti menkiausios Jo esmės prigimties, juo labiau suvokti paslaptį To, Kuris yra Tiesos Dienos žvaigždė, Kuris yra Nematomas ir nepažinus Savo Esmėje...“[3]
„Jeigu mūsų žmogiškasis dalykų, netgi sukurtųjų ir ribotų dalykų, pažinimas yra per jų savybes, bet ne per jų esmę, tai kaip tada mums gali būti įmanomas Dieviškosios Realybės esmės, kuri yra neribota, suvokimas? ... Todėl pažinti Dievą reiškia suvokti Jo požymius, o ne Jo Realybę. Šis požymių ir savybių supratimas taip pat adekvačiai atitinka ir žmogaus gebėjimus bei galimybes, ir nėra absoliutus.“[4]
Dievas kaip asmuo[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tuo pat metu bahajų mokymai kalba apie Dievą kaip turintį asmens savybių, įskaitant galimybę sukelti ir jausti meilę. Bahajų mokymai pažymi, kad mintis apie Dievą kaip asmenį nereiškia, kad Dievas turi žmogiškąją ar bet kokią kitą fizinę formą.[2] Shoghi Effendi rašo:
„Tai, kas turima omenyje kalbant apie Dievą kaip asmenį, iš tiesų yra Dievas, kuris yra sąmoningas Savo Kūrinijoje, tas, kuris turi protą, valią ir tikslą, o ne nesąmoningą ir neapibrėžtą jėgų pasiskirstymą visatoje, kaip tiki daugelis mokslininkų ir materialistų. Toks dieviškosios Būtybės suvokimas, kaip Aukščiausios ir visad esančios pasaulyje, yra ne antropomorfinis; jis peržengia visus žmogiškus ribotumus ir formas, ir jokiu būdu nebando apibrėžti dieviškumo esmės, kuri, be abejo, yra virš bet kokio žmogiško suvokimo. Pasakymas, jog Dievas yra kaip asmeninė Realybė, nereiškia, kad Jis turi fizinę formą ar kokiu nors būdu yra panašus į žmogišką būtybę. Laikytis tokio įsitikinimo būtų ryški šventvagystė.“[5]
Bahajų mokymai sako, kad žmonėms priartėti prie Dievo galima per maldą, meditaciją, šventų raštų studijavimą bei tarnavimą.[1] Abdu'l-Baha rašo:
„... mes žinome, kad artumas prie Dievo yra įmanomas per maldą Jam, per žengimą Jo Karalystėn ir tarnystę žmonijai; tai yra pasiekiama per žmonijos vienybę ir per geranoriškumą visiems; tai priklauso nuo tiesos ieškojimo, pagirtinų dorybių įgijimo, tarnavimo visuotinės taikos vardan ir asmeninio pasišventimo.“[6]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 1,2 "The Bahá'í Faith". Britannica Book of the Year. Chicago: Encyclopaedia Britannica. 1988. ISBN 0852294867
- ↑ 2,0 2,1 2,2 Smith, Peter (2008). An Introduction to the Baha'i Faith. Cambridge: Cambridge University Press. ISBN 0521862515
- ↑ 3,0 3,1 Baha'u'llah. Nuotrupos iš Baha'u'llah raštų. Bahajų leidyba (1998). ISBN 9986-735-05-X
- ↑ Abdu'l-Baha. Atsakymai į kai kuriuos klausimus. Bahajų leidyba (1998). ISBN 9986-735-06-8
- ↑ Iš laiško, parašyto vienam tikinčiajam Shoghi Effendi vardu, 1939 m. balandžio 21 d. Hornby, Helen (Ed.), ed (1983). Lights of Guidance: A Bahá'í Reference File. Bahá'í Publishing Trust, New Delhi, India. ISBN 81-85091-46-3
- ↑ Abdu'l-Baha (1982) [1912]. The Promulgation of Universal Peace (Hardcover ed.). Wilmette, Illinois, USA: Bahá'í Publishing Trust. p. 148. ISBN 0-87743-172-8. http://reference.bahai.org/en/t/ab/PUP/