Dienos gražuolė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Dienos gražuolė

PavadinimasBelle de jour
Kilmės šalis Prancūzija
Italija
RežisieriusLuis Buñuel
Scenaristas (-ai)Luis Buñuel
Jean-Claude Carriere
VaidinaCatherine Deneuve
Jean Sorel
Metai1967
Žanrasdrama
Trukmė101 min.
Kalbaprancūzų ir ispanų
IMDb įrašas

Dienos gražuolė (pranc. Belle de jour) – 1967 m. režisieriaus Luis Buñuel sukurta drama pagal to paties pavadinimo Josepho Kasselio kūrinį, išleistą 1928 m. Tai pirmasis spalvotas režisieriaus filmas ir vienas labiausiai žinomų jo darbų.

Pagrindiniai aktoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aktorius – vaidmuo
Severina ir madam Anais
  • Catherine Deneuve – Severina Serizy / Dienos gražuolė
  • Jean Sorel – Pjeras Serizy
  • Michel Piccoli – Henri Husonas
  • Genevieve Page – madam Anais

Turinys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

DĖMESIO: toliau atskleidžiamos kūrinio detalės

Severina – jauna moteris, ištekėjusi už gydytojo Pjero. Jiedu myli vienas kitą, tačiau žmona, kankinama erotinių fantazijų, niekaip negali įveikti savęs ir intymiai suartėti su vyru. Iš bendro šeimos pažįstamo Henrio ji sužino apie viešuosius namus, kuriuose prostitutėmis savo noru dirba moterys ir netgi gauna madam Anais adresą. Po ilgų dvejonių ji apsilanko tuose namuose ir yra priimama. Kad vyras nieko nesužinotų, Sverina gali dirbti tik iki pavakarių, todėl gauna „Dienos gražuolės“ vardą.

Palaipsniui Severina tampa populiariausia madam Anais mergina, tačiau padėtis susikomplikuoja, kai ją įsimyli Marselis – nusikaltėlis, dažnai besilankantis Anais namuose. Severina meta darbą, tačiau Marselis randa jos namus. Sužinojęs, kad ši ištekėjusi, jis trimis šūviais sunkiai sužeidžia Pjerą, tačiau gatvėje pats žūva nuo policininko kulkos. Policijos tyrimas įstringa dėl nesuprantamo nusikaltimo motyvo, tuo tarpu Pjeras, nors ir atsigavęs iš komos, lieka paralyžiuotas, o Severina pradeda juo rūpintis...

Apdovanojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • BAFTA nominacija – geriausia aktorė (Catherine Deneuve)
  • Venecijos kino festivalis – „Aukso liūtas
  • „French Syndicate of Cinema Critics“ – geriausias filmas
  • „Bodil Awards“ – geriausias Europos filmas