Dieniniai drugiai
|
Bent dalis šiame straipsnyje išdėstytos medžiagos kelia abejones. Konkrečias pastabas skaitykite diskusijose. |
| Lepidoptera | ||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Dilgėlinukas (Aglais urticae) | ||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||
|
Dieniniai drugiai (Rhopalocera) – vabzdžiai, turintys didelius, dažnai ryškiaspalvius sparnus ir kuriems būdingas plazdėjimas skrendant. Grupę sudaro superšeimos Hedyloidea ir Papilionoidea (visos kitos). Seniausios dieninių drugių fosilijos datuojamos paleocenu, maždaug prieš 56 milijonus m., nors pirmosios rūšys galėjo atsirasti ir anksčiau.
Dieniniai drugiai turi keturių etapų gyvavimo ciklą, nes, kaip ir kiti holometaboliniai vabzdžiai, jie pervgyvena visišką metamorfozę. Suaugę sparnuoti gyvūnai deda kiaušinėlius ant maistinio augalo, kuriuo maitinsis jų lervos, vadinamos vikšrais. Vikšrai auga, kartais labai greitai, o kai visiškai išsivysto, tampa lėliukėmis. Pasibaigus metamorfozei, lėliukės kiautas suskyla, suaugėlis vabzdys išlipa, išskleidžia sparnus, o šiems išdžiūvus šis nuskrenda.
Dieniniai drugiai dažnai yra polimorfiniai, daugelis rūšių naudojasi kamufliažu, mimika ir aposematizmu, kad išvengtų plėšrūnų.[1] Kai kurie, pavyzdžiui, monarchas ir usninukas, migruoja dideliais atstumais. Daugelį dieninių drugių užpuola parazitai arba parazitoidai, įskaitant vapsvas, pirmuonis, muses ir kitus bestuburius, arba jų tyko kiti organizmai. Kai kurios rūšys yra kenkėjai, nes lervos stadijoje gali pakenkti naminiams pasėliams ar medžiams; kitos rūšys apdulkina augalus. Kai kurių dieninių drugių lervos minta kenksmingais vabzdžiais, kai kurios yra skruzdžių plėšrūnai, o kitos sudaro mutualistinius santykius su skruzdėmis. Dieniniai drugiai yra populiarus motyvas vaizduojamajame mene ir literatūros meno motyvas. Smitsono instituto teigimu, „dieniniai drugiai yra vienas patraukliausių tvarinių gamtoje“. [2]
Klasifikacija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| Šeima | Pavadinimas lietuvių k. | Bruožai | Paveikslėlis |
|---|---|---|---|
| Hedylidae | Maži, rudi, kaip sprindžiai, antenos nesukabintos, ilgas plonas pilvelis | _(15273846876).jpg)
| |
| Hesperiidae | Hesperijos | Skrenda mažus atstumus, charakteringos antenos | .jpg)
|
| Lycaenidae | Melsviai | Mažas, ryškiaspalvis, dažnai turi netikras galvas su akių dėmėmis ir mažomis ataugomis, primenančiomis antenas | 
|
| Nymphalidae | Pleštekės | Paprastai turi mažas priekines kojeles; dažnai ryškių spalvų | 
|
| Papilionidae | Sklandūnai | Dažnai turi „uodegėlę“ ant sparnų | 
|
| Pieridae | Baltukai | Dažniausiai balti, geltoni arba oranžiniai, kai kurie Brassica kenkėjai | 
|
| Riodinidae | Ant sparnų dažnai būna metalinių dėmių; vyraujanti sparnelių spalva - juoda, oranžinė ir mėlyna | 
|
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ McClure, Melanie; Clerc, Corentin; Desbois, Charlotte; Meichanetzoglou, Aimilia; Cau, Marion; Bastin-Héline, Lucie; Bacigalupo, Javier; Houssin, Céline; Pinna, Charline; Nay, Bastien; Llaurens, Violaine (2019-04-24). „Why has transparency evolved in aposematic butterflies? Insights from the largest radiation of aposematic butterflies, the Ithomiini“. Proceedings of the Royal Society B: Biological Sciences. 286 (1901). doi:10.1098/rspb.2018.2769. ISSN 0962-8452. PMC 6501930. PMID 30991931.
- ↑ „Benefits of Insects to Humans“. Smitsono institutas (anglų). Nuoroda tikrinta 2021-09-24.