Pereiti prie turinio

Didieji Šileliai

Koordinatės: 54°57′47″š. pl. 22°17′10″r. ilg. / 54.963°š. pl. 22.286°r. ilg. / 54.963; 22.286 (Didieji Šileliai)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Didieji Šileliai
rus. Петропавловское
vok. Groß Schillehlen, Groß Schillehlischken, Großschollen
Didieji Šileliai
Didieji Šileliai
54°57′47″š. pl. 22°17′10″r. ilg. / 54.963°š. pl. 22.286°r. ilg. / 54.963; 22.286 (Didieji Šileliai)
Laiko juosta: (UTC+2)
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Sritis Kaliningrado sritis Kaliningrado sritis
Rajonas Krasnoznamensko rajonas
Gyventojų (2021) 63
Pašto kodas 238731
Tel. kodas +7 40164
Kirčiavimas Didíeji Šilẽliai [1]

Didieji Šileliai (vok. Groß Schillehlen, Groß Schillehlischken , nuo 1938 m. Großschollen, 1945–1946 m. rus. Гросс Шиллелен, nuo 1946 m. Petropavlovskojė, rus. Петропавловское) – gyvenvietė Kaliningrado srities šiaurės rytinėje dalyje, Krasnoznamensko rajone, 18 km į pietryčius nuo Ragainės, prie kelio R508. Buvęs Mažosios Lietuvos istorinio regiono kaimas.

Didžiųjų Šilelių kaimo bendruomenė 1934 m.

Įkurti XVIII a. viduryje. Buvo du kaimai – Didieji ir Mažieji Šileliai (1,5 km į vakarus nuo Didžiųjų).[2] 1785 m. buvo Įsruties apskrities Leskaminio domenų valsčiaus šatulinių valstiečių kaimas su 15 ugniakurų (gyvenamųjų namų), vadintas dar ir Willschiken.[3]

1823 m. kaime buvo 65 gyventojai,[4] 1847 m. – 16 sodybų ir 105 gyventojai.[5] Tikintieji iki 1902 m. priklausė Lazdynų, vėliau – Vėdaraitiškių evangelikų liuteronų parapijai.[6] 1818 m. po administracinių reformų kaimas priskirtas Ragainės apskričiai, nuo 1922 m. – Tilžės-Ragainės apskričiai. 1874 m. pateko į apskrityje suformuotą Kakšių valsčių, 1909–1945 m. buvo Vėdaraitiškių valsčiaus sudėtyje.[7] 1905 m. Didžiuosiuose Šileliuose buvo 36 sodybos, gyveno 213 žmonių, iš jų 61 lietuvis (28,6 %); kaimas valdė 396 ha žemės.[8] XX a. pradžioje vadinti Didžiaisiais Šileliškiais (Groß Schillehlischken).[9] Kaime veikė pradžios mokykla, ją lankė lietuvių kultūros veikėjas, vertėjas Ernstas Emilis Kraštinaitis.[10]

Po Antrojo pasaulinio karo, vietiniams gyventojams pasitraukus į Vokietijos gilumą, į ištuštėjusį kaimą atkelta kolonistų iš Sovietų Sąjungos. 1946–1947 m. kaimas priklausė Pilkalnio, vėliau – Krasnoznamensko rajonui; 1947–2008 m. buvo Timofejevo apylinkėje, 2008–2015 m. – Aleksejevkos kaimo gyvenvietėje.

Demografinė raida tarp 1905 m. ir 2010 m.
1905 m. 1910 m.[11] 1933 m. 1939 m.[12] 2010 m.
213 219 211 197 120
  1. Lietuviški tradiciniai vietovardžiai (Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos ir Lenkijos). [sud. Marija Razmukaitė, Aistė Pangonytė]. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01488-2. // psl. 56–83
  2. Didieji Šileliai. // Vytautas Šilas, Henrikas Sambora. Mažosios Lietuvos kultūros pėdsakai Kaliningrado srityje. – Vilnius, Mintis, 1990. ISBN 5-417-00367-0 // psl. 238–239
  3. Johann Friedrich Goldbeck, Volständige Topographie des Königreichs Preussen, Volständige Topographie vom Litthauischen Kammer=Departement, p. 141. Karaliaučius ir Leipcigas, 1785. Nuoroda tikrinta 2024-09-18.
  4. Alexander A. Mützell, Leopold Krug, Neues topographisch-statistisch-geographisches Wörterbuch des preussischen Staats, T. 4 (P–S), p. 237. Kümmel, Halle, 1823. Nuoroda tikrinta 2024-09-18.
  5. Eduard Messow, Topographisch-statistisches Handbuch des Preussischen Staats, T. 2 (L–Z), p. 258. Baensch, Magdeburgas, 1846. Nuoroda tikrinta 2024-09-18.
  6. Vasilijus Safronovas, Šileliai, 4, Mažosios Lietuvos enciklopedija, 2009 m. Nuoroda tikrinta 2024-09-18.
  7. Amtsbezirk Sandkirchen, Territoriale Veränderungen in Deutschland und deutsch verwalteten Gebieten 1874–1945. Nuoroda tikrinta 2024-09-18.
  8. Gemeindelexikon für das Königreich Preußen, Heft I, Provinz Ostpreußen, p. 250, 251. Verlag des Königlichen Statistischen Landesamts, Berlin SW, 1907.
  9. Groß Schillehlischken, Meyers Orts- und Verkehrs-Lexikon des Deutschen Reichs. 5 leidimas. Uetrecht, E. (Erich) Leipcigas ir Viena: Bibliographisches Institut, 1912. Nuoroda tikrinta 2024-09-18.
  10. Domas Kaunas, Paskutinis Mažųjų Šilelių liudytojas. Lietuvininkų žodis, Kaunas: 1995 m., p. 612. Nuoroda tikrinta 2024-09-18.
  11. Landkreis Ragnit, Gemeindeverzeichnis Deutschland 1900. Nuoroda tikrinta 2024-09-19.
  12. Stadt Tilsit und Landkreis Tilsit-Ragnit/Pogegen, verwaltungsgeschichte.de. Suarchyvuota 2016-03-14. Nuoroda tikrinta 2024-09-19.