Didžiosios Panemunės dvaras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Didžiosios Panemunės dvaras
Vieta Didžioji Panemunė, Biržų rajonas
Pastatų būklė sunykęs

Didžiosios Panemunės dvaras yra Biržų rajone, Pačeriaukštės seniūnijoje.

Dvaro sodybos fragmentai Nemunėlio upės dešiniajame krante, tarp upės ir kelio iš Pačeriaukštės į Germaniškį. Dvaro dviaukščiai mediniai rūmai, anot vietinių žmonių, panašūs į pilį, sudegė po Antrojo pasaulinio karo. Didžiosios Panemunės dvaro likučiai - privati nuosavybė. Likęs tvartas, užteršti tvenkiniai, didelis rūsys netoli upės, obelų sodo dalis. Visa apaugę medžiais ir krūmais, slėnyje driekiasi Nemunėlio upė.

Kipras Bielinis 1992 m. išleistoje knygoje „Dienojant“ pateikia tokių žinių apie Didžiosios arba Mūro Panemunės dvarą, jo gyventojams: „Rusijos imperijos laikais, nors buvome Pabiržės valsčiaus žmonės (tą bylodavo oficialieji dokumentai ir raštai), tačiau daugelis šito nežinodavo ir save laikydavo Budbergio valsčiaus žmonėmis. Mūsų valsčius savo būstinę buvo įkūręs barono Budbergio Mūro Panemunės dvare. Dvaras buvo kairiajame Nemunėlio krante, priklausiusiame Kauno gubernijai. Matomai baronas Budbergis savo laiku buvęs įtakingas žmogus, jei sugebėjo mūsų valsčių įkurdinti palei savo dvarą, o žmonės pagal jo pavardę ir valsčių pavadino Budbergio vardu. Matyt, baronui buvo pavesta tvarkyti pobaudžiaviniai dvarų ir ūkininkų santykiai. Todėl jis nepanoro savo raštinę turėti Pabiržės bažnytkaimyje ir trankytis kažin kur., kuomet šimtai žmonių su savo reikalais bei skriaudomis galėjo ateiti pas patį baroną.“

Valsčiaus raštinės buvimas dvare buvo labai naudingas baronui. Ant Budbergiui priklausiusios žemės buvo jo lėšomis pastatyta smuklė, čia pat buvo valsčiaus pradžios mokykla ir krautuvė, gyveno valsčiaus policininkas ir „uradnikas“, buvo ir valsčiaus teismas.

1918 m. susikūrus nepriklausomai Lietuvos valstybei, ėmė kurtis vietinės valdžios įstaigos. 1920 m. Mūro Panemunės dvare veikė valsčiaus savivaldybės įstaiga. 1921 m. buvo nustatinėjama Lietuvos - Latvijos valstybinė siena. Mūro Panemunės dvaras iš pradžių pateko į Latvijos teritoriją, vėliau, kada buvęs Budbergio valsčius 1923 m. irgi atiteko Latvijai, priskirtas prie lietuviškojo Nemunėlio - Radviliškio valsčiaus.

Nepriklausomos Lietuvos laikais dvaras išparceliuotas, nemažą žemės dalį ir dvaro centrą nusipirko Sesickas, prisimenančių atmintyje Didžioji Panemunė yra vis minima kaip „Sesicko dvaras“.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos dvarai, enciklopedinis žinynas. Ingrida Semaškaitė. Leidykla „Algimantas“, Vilnius, 2010.