Didžioji daika

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Didžioji daika iš kosmoso

Didžioji daika – linijinė struktūra, daika, Žemės paviršiuje, besitęsianti šiaurės - pietų kryptimi per Zimbabvės centrinę dalį. Daikos ilgis apie 460 km, o plotis siekia 3-12 km. Didžiojoje daikoje randama aukso, sidabro, chromo, platinos, nikelio metalų ir rūdų, taip pat žėručio, asbesto ir kitų mineralų. Daika susidariusi prieš maždaug 2,5 mlrd. metų. Be pagrindinės struktūros yra ir mažesnių lopolitų. Didelė Bušveldo intruzija slūgso mažiau kaip už 500 km į pietus nuo pietinio Didžiosios daikos krašto. Daiką sudaro gabroidai, piroksenitai, harcburgitas.