Didžioji Begičevo sala
 |
Dėmesio! Straipsnis ar jo dalis neturi išnašų į patikimus šaltinius. Dėl to medžiaga gali būti nepatikima. Pagal Vikipedijos nuostatas, nepatikrinama informacija gali būti trinama. Paieškokite patikimų šaltinių ir paremkite medžiagą išnašomis į šaltinius. |
74°20′ š. pl. 112°42′ r. ilg. / 74.333°š. pl. 112.700°r. ilg.
Didžioji Begičevo sala (rus. Большой Бегичев) – sala Laptevų jūroje, prie Chatangos įlankos žiočių, Begičevo salų grupėje. Priklauso Rusijai, Jakutijai. Plotas – 1800 km². Salos ilgis 61 km, plotis 57 km. Vakaruose 7 km pločio Pionieriaus sąsiauris skiria nuo Mažosios Begičevo salos. Už 14 km į šiaurę yra Persimainymo sala. Nuo pietinio salos taško iki žemyno yra 9 km.
Centrinę salos dalį užima Kiriako aukštuma, siekianti 201 m aukštį. Žemumose gausybė ežerų, tankus upių tinklas (ilgiausia – Ilistaja, 34 km). Plyti tundra, gausu kriogeninių darinių (pingai, termokarstiniai ežerai). Pakrantėje driekiasi smėlio nerijos. Gyvena poliarinės lapės, šiauriniai elniai, yra jūrų vėplių gulyklos.