Didžiagalvis vėžlys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Platysternon megacephalum
Didžiagalvis vėžlys
Didžiagalvis vėžlys
Apsaugos būklė

Nykstantys (IUCN 3.1), [1]
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Chordiniai
( Chordata)
Klasė: Ropliai
( Reptilia)
Būrys: Vėžliai
( Testudines)
Pobūris: Slaptakakliai vėžliai
( Cryptodira)
Šeima: Didžiagalviai vėžliai
( Platysternidae)
Gentis: Platysternon
( Platysternon)
Rūšis: Didžiagalvis vėžlys
( Platysternon megacephalum)
Binomas
Platysternon megacephalum
Gray, 1831

Didžiagalvis vėžlys (Platysternon megacephalum) – nedidelis gėlavandenis vėžlys. Vienintelė rūšis iš to paties pavadinimo šeimos.

Aprašymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išorinės savybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šarvo ilgis gali siekti iki 20 cm. Galva neproporcingai didelė, viršuje padengta apsauginiu šydu. Kaklas yra ilgas ir judrus, bet dėl galvos dydžio, jis negali pasislėpti po šarvu. Viršutinis žandikaulis turi aštrų, žemyn nukreiptą „snapą“. Šarvas paplokščias, galūnės ir labai ilga uodega negali pilnai pasislėpti po šarvu, todėl išorinės galūnių ir uodegos dalys padengtos stambiais kauliniais skydeliais. Pirštai turi trumpus ir stiprius nagus, bet neturi jungiamosios plėvės.

Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paplitęs pietinėje Kinijoje (taip pat Hainano saloje), pietiniame Mianmare, Laose, Kambodžoje, Tailande ir Vietname.

Didžiagalviai vėžliai gyvena skaidriose, greitos tėkmės ir akmenuotu dugnu upėse.

Gyvenimo būdas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dienomis didžiagalviai vėžliai slepiasi po akmenimis ar šildosi prie pat vandens, vakare – medžioja. Maistą gaudo tiek vandenyje, tiek sausumoje. Gerai plaukia, vikriai laipioja po stačius ir akmenuotus krantus, geba įlipti į šalia upių esančius medžius. Plaukdami neretai sulenkia uodegą panašiai kaip skorpionai. Kadangi negali paslėpti galvos po šarvu, gynybai naudoja stiprius žandikaulius.

Mityba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Didžiagalviai vėžliai minta smulkia žuvimi, moliuskais, kirmėlėmis ir kitais bestuburiais.

Dauginimasis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dauginimosi periodu patelės padeda po 2 kiaušinius.

Porūšiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Platysternon megacephalum megacephalum, Kinija, 1831[2]
  • Platysternon megacephalum peguense, Mianmaras ir Tailandas, 1870[2]
  • Platysternon megacephalum shiui, Kambodža, Laosas ir Vietnamas, 1987[2]

Buvo aprašyti dar du porūšiai Platysternon megacephalum tristernalis (1984) ir Platysternon megacephalum vogeli (1969), bet jie gali būti klaidingi.[3]

Didžiagalviai vėžliai ir žmogus[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pietryčių Azijos šalyse didžiagalvius vėžlius vartoja maistui, dėl ko jų skaičius gerokai sumažėjo.[4]

Laikymas nelaisvėje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vėžlius laiko akvaterariumuose. Vandens temperatūra turi būti 20 – 25°С šilumos, oro – 26 – 30°С. Į vandenį reikėtų talpinti akmenis ir kelmus, kurie išlenda virš vandens paviršiaus. Vėžliai ant jų užlipa arba po jais slepiasi. Taip pat reikalingos slėptuvės su plačia anga, kad vėžliai jame neužstrigtų.

Maistui naudojamos jaunos pelės, žuvų gabalėliai ir varlių mėsa.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „IUCN Red List – Platysternon megacephalum“. IUCN Red list. Nuoroda tikrinta 2012-03-25.
  2. 2,0 2,1 2,2 Anders G.J. Rhodin; Paul van Dijk, Peter; Inverson, John B.; Shaffer, H. Bradley (2010-12-14). „Turtles of the World 2010 Update: Annotated Checklist of Taxonomy, Synonymy, Distribution and Conservation Status“ (pdf). Suarchyvuota (PDF) iš originalo 2010-12-15. Nuoroda tikrinta 2010-12-15.
  3. Platysternon megacephalum Archyvuota kopija 2011-05-22 iš Wayback Machine projekto.
  4. James E. Barzyk Turtles in Crisis: The Asian Food Markets. (Vėžliai krizėje: Azijos maisto rinka) Straipsnis neturi datos, bet aprašytas pagal 1995–2000 metų faktus