Dewoitine

Constructions Aéronautiques Émile Dewoitine
Société Aéronautique Française (Avions Dewoitine)
Pramonė	Aviacijos pramonė
Įkurta	1922 m. atkurta 1930 m.
Įkūrėjas (-ai)	SNCASE
Uždaryta	1937 m.
Centrinė būstinė	Tulūza
Savininkas (-ai)	Émile Dewoitine

„Constructions Aéronautiques Émile Dewoitine“ buvo Prancūzijos aviacijos inžinieriaus Emilio Devuateno (Émile Dewoitine) įkurta aviacijos įmonė, su pertraukomis veikusi 1920–1937 m., kūrusi ir gaminusi įvairius naikintuvų modelius, vienas kurių – D.500 (modifikacija D.501L) 1936–1940 m. buvo naudojamas Lietuvos karo aviacijoje.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmieji įmonės gaminiai buvo metalinės konstrukcijos aukštasparniai, parasolio tipo naikintuvai. Nors Prancūzijos karinės oro pajėgos nerodė didelio susidomėjimo šiais jais orlaiviais, juos ir jų gamybos licencijas pirko Čekoslovakijos, Italijos bei Šveicarijos kariuomenės.

Įmonė buvo įkurta 1920 m. spalio mėnesį Tulūzos mieste ir jau 1922 m. lapkritį pateikė savo pirmą gaminį – visiškai metalinį naikintuvą D.1. Orlaivis sulaukė didelio susidomėjimo Jugoslavijoje (nupirkti 79 vnt.), Šveicarijoje (2 vnt.), Italijoje (įsigytas 1 vnt., bet vėliau jo pagrindu sukurtas nuosavas Ansaldo AC.2). Keletą (30 vnt. D.1ter) orlaivių įsigijo ir Prancūzijos laivynas ir juos naudojo lėktuvnešyje Béarn.

Įmonė savo veiklą nutraukė 1927 m. sausio mėn., vienintelio tuo metu gaminto naikintuvo D.27 gamybą perdavusi Šveicarijos įmonei EKW.

E. Devuatenas 1930 m. Paryžiuje atkūrė įmonę, pakeitęs pavadinimą į „Société Aéronautique Française (Avions Dewoitine)“ arba SAF. SAF, pagaminusi keletą seno modelio D.27, pradėjo kurti naujus modelius, vienas kurių buvo populiariausias ketvirtojo dešimtmečio pabaigos Prancūzijos naikintuvas Dewoitine D.500.

Dewoitine taip pat suprojektavo ir gamino civilinius lainerius, tokius kaip D.332 ir jo pagrindu sukurtą D.338, plačiai naudotus skrydžiams iš Prancūzijos į Prancūzijos Indokiniją ir Honkongą.

Po visuotinio 1936 m. Prancūzijos sunkiosios pramonės darbuotojų streiko, Leono Blumo vyriausybės sprendimu 1937 m. visos Prancūzijos karo pramonės įmonės buvo nacionalizuotos^[1] ir jų pagrindu buvo suformuotos šeši valstybiniai teritoriniai aviacijos koncernai (Sociétés nationales de construction aéronautique du Nord (SNCAN), de l’ouest (SNCAO), du Midi (SNCAM), du Sud-Ouest (SNCAO), du Centre (SNCAC), du Sud-Est (SNCASE)) bei viena aviacijos variklių gamybos įmonė (Société nationale de Construction de Moteurs (SNCM) – Lorraine-Dietrich). SAF buvo įjungta į koncerną SNCAM.

E. Devuatenas liko dirbti įmonėje ir sukūrė geriausiai 1940 m. kovose su Vokietija pasirodžiusį Prancūzijos naikintuvą Dewoitine D.520.

Pasirašius paliaubas E. Devuatenas bandė kurti savo verslą, tačiau netrukus vėl įsidarbino SNCAM, kur dirbo iki karo pabaigos, tobulindamas prancūziškas ir vokiškas konstrukcijas (pvz. Arado Ar 96). Po karo, gręsiant kaltinimams dėl koloboravimo su nacių valdžia, pasitraukė į Ispaniją, vėliau į Argentiną, kur kūrė toliau lėktuvus, tačiau nebe su Dewoitine prekiniu ženklu.

Dewoitine įmonės ir prekinio ženklo pabaiga laikytinas po Prancūzijos okupacijos įvykęs Višy režimo valdžioje likusių įmonių stambinimas, kurio metu, 1940 m. gruodžio mėn. SNCAM buvo prijungta prie SNCASE. Nors įmonė persikėlė į buvusias Dewoitine patalpas Tulūzoje, orlaiviai su Dewoitine prekės ženklu buvo nustoti gaminti. SNCASE vėliau susijungė su SNCASO suformuodama „Sud Aviation“,^[1] o pastaroji ilgianiui tapo EADS grupės dalimi.