Devardos lydinys
| Devardos lydinys | |
|---|---|
 | |
| Sisteminis (IUPAC) pavadinimas | |
| Identifikacija | |
| CAS numeris | 8049-11-4 |
| Cheminė informacija | |
| Molinė masė | |
| Rūgštingumas (pKa) | |
| Bazingumas (pKb) | |
| Valentingumas | |
| Fizinė informacija | |
| Tankis | 5,79 g/cm³ |
| Išvaizda | |
| Lydymosi t° | 490–560 °C |
| Virimo t° | 906 °C |
| Lūžio rodiklis (nD) | |
| Klampumas | |
| Tirpumas H2O | vandenyje netirpus |
| Šiluminis laidumas | |
| log P | |
| Garavimo slėgis | |
| kH | |
| Kritinis santykinis drėgnumas | |
| Farmakokinetinė informacija | |
| Biotinkamumas | |
| Metabolizmas | |
| Pusamžis | |
| Pavojus | |
| MSDS | |
| ES klasifikacija | |
| NFPA 704 | |
| Žybsnio t° | |
| Užsiliepsnojimo t° | |
| R-frazės | |
| S-frazės | |
| LD50 | |
| Struktūra | |
| Kristalinė struktūra | |
| Molekulinė forma | |
| Dipolio momentas | |
| Simetrijos grupė | |
| Termochemija | |
| ΔfH |
|
| Giminingi junginiai | |
| Giminingi jonai | |
| Giminingi junginiai | |
| Giminingos grupės | |
Devardos lydinys (angl. Devarda's alloy) – aliuminio (44–46 %), vario (49–51 %) ir cinko (4–6 %) lydinys.
Devardos lydinys naudojamas analizinėje chemijoje kaip reduktorius nitratų nustatymui po jų redukcijos iki amoniako šarminėje aplinkoje. Pavadintas pagal italų chemiką Artūrą Devardą (Arturo Devarda; 1859–1944), kuris sukūrė šį lydinį XIX a. pabaigoje ieškodamas naujojo metodo nitratams Čilės salietroje analizuoti. [1][2][3]
Lydinys dažnai naudotas kiekybinėje ir kokybinėje nitratų analizėje žemės ūkyje ir dirvotyroje iki buvo sukurta jonų chromatografija, dabar pasaulyje plačiai naudojamas analizės metodas.[4][5]
Nitratų analizė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nitratų jonų tirpalą sumaišius su vandeniniu natrio hidroksido tirpalu, įdėjus Devardos lydinio ir tirpalą truputį pakaitinus, išsiskiria dujinis amoniakas. Amoniaką pavertus amoniu, bendras azoto kiekis nustatomas Kjeldalio metodu.[6]
Devardos lydinys redukuoja nitratus pagal šią lygtį:
- 3 NO3- + 8 Al + 5 OH- + 18 H2O → 3 NH3 + 8 [Al(OH)4]-
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Devarda, A. (1892). „Ueber die direkte bestimmung des stickstoffs im salpeter“. Chemiker Zeitung 16: 1952.
- ↑ Devarda, A. (1894). „Eine neue methode zur bestimmung des stickstoffs im chilisalpeter“. Analytical and Bioanalytical Chemistry 33 (1): 113–114.
- ↑ Devarda, A.; J. Fields (1899). „Ueber stickstoffbestimmung“. Analytical and Bioanalytical Chemistry 38 (1): 55–57.
- ↑ Feigl, Fritz (1961). „Spot tests based on redox reactions with Devarda’s alloy and Raney alloy“. Analytical Chemistry 33 (8): 1118–1121.
- ↑ O’Deen, William A.; Lynn K. Porter (1980). „Devarda’s alloy reduction of nitrate and tube diffusion of the reduced nitrogen for indophenol ammonium and nitrogen-15 determinations“. Analytical Chemistry 52 (7): 1164–1166
- ↑ Liao, Christina F.H. (1981). „Devarda’s alloy method for total nitrogen determination“. Soil Science Society of America Journal 45 (5): 852–855.